Jurgita ŽEMAITYTĖ: Kuo viršuliškiečiai prastesni už ukrainiečius?

Tragedija, įvykusi antradienį Vilniaus Viršuliškių rajone, sukrėtė iki kaulų smegenų. Žuvo mažas berniukas, suaugęs vyras, keli žmonės apsinuodijo dūmais ir daugybė liko be namų.

Sunku suvokti, jog rytą išvažiavęs į darbą su kuprine ant pečių, per pietus sužinosi, jog tai ir yra visas tavo turtas! Net jei artimieji liko gyvi, grįžti nėra kur: nebeturi stogo virš galvos, nebeturi šiltesnės striukės, batų, net apatinių… galima vardinti ir vardinti, nes žmogus liko be nieko.

Tyrimas nustatys tragedijos kaltininką, tačiau, jeigu pasitvirtins iš lūpų į lūpas sklandanti versija, jog sprogimas buvo sukeltas tyčia, o kaltininkas – žuvo, benamiais likę gyventojai neturės su kuo teistis. Vadinasi, taip ir liks pliki basi benamiai. Ar visi turėjo būsto draudimus – vargu. Net ir apsidraudusiems gali tekti visą sumą pakloti bankui, jei būstas įsigytas su paskola. O jeigu nėra artimųjų, galinčių priglausti, padėti… Ką daryti?

Miesto valdžia dabar apgyvendino žmones viešbutyje, bet visiems aišku, jog toks geranoriškumas nesitęs amžinai. Už ačiū viešbutyje nenugyvensi viso gyvenimo. Žada įrašyti nelaimėlius į eilę socialiniam būstui gauti, tik kada ta eilė ateis? Statys į priekį prieš kitus esančius eilėje? Tai jau nebūtų sąžininga šių atžvilgiu, gal ir jie po nelaimės laukia stogo virš galvos keletą metų…

Sprogimą išgyvenęs viršuliškietis pasakoja pagalvojęs, jog prasidėjo karas. Kad Putino dronas numetė ant jo namo bombą. Tai gal ir elgtis mums visiems reikėtų taip, lyg karas Viršuliškių g. 101 name tikrai būtų prasidėjęs.

„Susimesti” pinigais, daiktais, drabužiais ir pan. Kur tie verslininkai, prasidėjus karui Ukrainoje aukoję šimtus tūkstančių eurų ar net milijoną? Siuntę pilnus vilkikus pagalbos ukrainiečiams? Argi jie negali padėti saviems? Kol kas šių gelbėtojų nematyti, negirdėti. Aukok.lt portale galima pervesti pinigų nukentėjusiems nuo gaisro Viršuliškėse, tačiau penktadienį suma nesiekė nė 70 000 eurų. Kaip čia yra, jog dronui per dieną surenkamas milijonas, o šeimai be namų niekas nesuteiks pastogės?

Aukojau Ukrainai, paaukojau ir viršuliškiečiams. Man gaila žmonių, kuriuos ištiko tragedija. Deja, nei milijono, nei šimto tūkstančių skirti negaliu, nes tokių pinigų neturiu. Tačiau noriu tikėti, jog tie galingi ir įtakingi, kuriuos ant rankų nešioja už pagalbą Ukrainai, nenusisuks ir nuo savo tautiečių.