Pamatę, ką lietuviai daro su pensijų pinigais, neteko amo: „Nesupratau, kas vyksta“ (14)

Atgavę II pensijų pakopoje kauptus pinigus, lietuviai pasileido plaukus: puolė pirkti buitinę techniką, baldus, tvarkytis dantis ir kt. Tai rodo ir prekybininkų turimi duomenys, ir gyventojų liudijimai apie savaitgalį nusidriekusias eiles prie parduotuvių. Ekspertai sako, kad kai kuriems žmonėms II pensijų pakopos pinigai tapo reta proga įsigyti tai, ko įprastai negali, tačiau pabrėžia, kad visgi šie pinigai yra skirti ateičiai.

Daugelis pastebėjo, balandžio 11–12 dienomis prekybos centruose nusidriekė eilės, o stovėjimo aikštelės buvo užgrūstos automobiliais. Viskas vyko ne be priežasties, mat dalis gyventojų apie balandžio 10 d. buvo pervesti pinigai iš II pensijų pakopos. 

Tad šeštadienis buvo ta diena, kai lietuviai šiuos pinigus leido – tuo įsitikino vilnietė Rūta.

„Važiavau šeštadienį ryte į „Akropolį“ ir nesupratau, kas vyksta. Parduotuvės atsidaro nuo 10 valandos, aš atvažiavau gal 10:20 val. ir tiesiog buvau šokiruota – mašinų aikštelė jau buvo užgrūsta“, – pasakoja ji.

Anot Rūtos, prekybos centro viduje „irgi košmaras“ – visur grūdosi žmonės.

„Apsipirkau tik rūbų parduotuvėje ir „Maximoje“, bet bendrai užtrūkau apie 2 val, nes visur eilės. Rūbų parduotuvėje apskritai niekada nebuvau mačiusi tokios eilės: žmonės stovėjo iki pat parduotuvės galo. Galvojau, gal kas sugedę, sutriko kasų veikla ar panašiai… Net nesupratau, kad čia žmonės atvažiavo ištaškyti pensijų“, – stebisi Rūta.

Vilnietė taip pat pastebėjo, kad eilės nusidriekė ir mažesnėse parduotuvėse, kas rodo, kad pinigus atgavę žmonės puolė pirkti.

Prie bankomatų nusidriekė eilės

Kaunietis Audrius pasikeitusį gyventojų elgesį pastebėjo ne tik prekybos centruose. Jis atkreipė dėmesį, kad iškart po to, kai buvo pradėti grąžinti II pensijų pakopos pinigai, prie bankomatų nusidriekė žmonių eilės.

„Šeštadienį (balandžio 11-ąją) pastebėjau, kad prie prekybos centro įėjimo įrengto „Swedbank“ bankomato nusidriekė žmonių eilė, nors įprastai ten pasitaikydavo nebent tik pavieniai žmonės. Vienu metu stovėjo gal 10–12 žmonių“, – sako Audrius.

Vyrui kilo klausimas – ar tikrai saugiau atgautus pinigus laikyti grynais nei palikti juos banko sąskaitoje?

Iš tiesų, sulaukę pensijų pinigų gyventojai juos ne tik leido parduotuvėse, bet ir grynino, pabrėžė Lietuvos banko (LB) Finansų rinkos priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas. Anot jo, išgryninamų pinigų kiekis šiomis dienomis ryškiai padidėjo. 

„Jau nuo balandžio 8 d. teko matyti daugiau žmonių prie bankomatų. Poreikis gryniesiems pinigams yra 2–3 kartus didesnis nei 2025 m. vidurkis. Penktadienį šis rodiklis buvo 5 kartus didesnis nei praėjusių metų vidurkis“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete kalbėjo jis.

Gyventojai puolė leisti pensijai kauptus pinigus

Atgavę II pensijų pakopos pinigus, žmonės nesnaudė. Kai kurios parduotuvės jau dalijasi sulaukę ryškiai išaugusio užsakymų skaičiaus internetu. Apie kur kas aktyviau pinigus leisti pradėjusius gyventojus informuoja ir bankai. 

Lietuviai puolė pirkti ne tik televizorius ar skalbykles, bet ir darbo įrankius, sodo, laisvalaikio prekes, žaidomų konsoles ar telefonus.

„Kesko Senukai“ patvirtino, kad savaitgalį fiksavo gerokai išaugusius klientų srautus tiek „Senukų“ fizinėse, tiek elektroninėje parduotuvėje.

„Ypač ryškus pardavimų šuolis buvo juntamas elektronikos, darbo įrankių ir sodo prekių kategorijose. Tai rodo, kad gyventojai linkę investuoti į namų atnaujinimo sprendimus. Dėl išaugusios paklausos prekių likučiai parduotuvėse mažėja sparčiau nei įprastai, tačiau esame tam pasiruošę ir užtikriname sklandų klientų aptarnavimą“, – komentavo bendrovė.

Pirko telefonus, televizorius, baldus

Apie išaugusį užsakymų kiekį pranešė ir „Pigu.lt“. Platformos duomenimis, svaaitgalį pardavimai e. prekybos centre „Pigu.lt“ šoko į viršų 3,5 karto, lyginant su pirmojo balandžio savaitgalio duomenimis. Balandžio 10–12 dienomis pardavimai buvo net 3 kartus didesni nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais.

Anot „Pigu.lt“, didžiausių pirkėjų srautų savaitgalį sulaukė baldų, smulkios buitinės technikos, mobiliųjų telefonų, kompiuterinės technikos, sporto ir laisvalaikio prekių kategorijos.

Tarp pačių perkamiausių prekių savaitgalį rikiavosi išmanieji telefonai, žaidimų konsolės, skirtingų modelių televizoriai, elektriniai paspirtukai, robotai vejapjovės, žoliapjovės, kompiuterių monitoriai ir šiltnamiai. 

„Bitė Lietuva“ taip pat apstebėjo išaugusią jų prekių paklausą, feisbuke skelbia bendrovės komunikacijos vadovas Jaunius Špakauskas.

Anot jo, fiziniuose salonuose pardavimai pakilo apie 15 proc., palyginus su savaitgaliu prieš tai.

Visgi dar didesnį pardavimų augimą „Bitė Lietuva“ užfiksavo savo elektroninėje parduotuvėje.

„Elektroninėje prekybos, kas mums yra vienas prioritetinių ir sparčiai augančių paslaugų bei įrangos prekybos kanalų, stebėjome ženkliai išaugusį pirkimo intencijos rodiklį. Šis rodiklis augo net apie 30 proc., palyginti su kovu“, – dalijasi J. Špakauskas.

Anot jo, labiausiai lietuviai pirko mobiliuosius įrenginius.

„Įrangos pardavimai išaugo reikšmingai, kai kuriose kategorijose net iki 80 proc. Didžiausias augimas buvo išmaniųjų telefonų kategorijose“, – rašo „Bitė Lietuva“ Komunikacijos vadovas.

Ekspertė apie pinigų leidimą: atsirado galimybė pasigerinti buitį

Nors finansų ekspertai kritikuoja žmones, kurie puola leisti II pensijų pakopos pinigus, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė sako, kad atsiimtos sumos žemas pajamas gaunantiems žmonėms suteikė galimybę padaryti tai, ko jie įprastai negali iš kasdienių lėšų – pagerinti buitį ar pasirūpinti sveikata.

„Jeigu mes matome statistiką, kad 40 proc. žmonių neturi net 600 eurų santaupų nenumatytoms išlaidoms, galime įsivaizduoti, kas vyksta toje buityje. Žinau netgi vieną pavyzdį: moteris su negalia laukė, kol tie pinigai ateis, kad galėtų pagaliau susitvarkyti dantis, nes <…> jai šitie pinigai yra tiesiog investicija į jos sveikatą“, – naujienų portalo tv3.lt „Dienos pjūvis“ kalbėjo A. Adomavičienė.

Jos nuomone, liudijimai, kad prie parduotuvių nusidriekė eilės, atspindi realybę, su kuo žmonės susiduria. Tad ir pensijai kauptų pinigų leidimą reikėtų vertinti nevienareikšmiškai.

„Tokios prekės kaip skalbimo mašinos ar baldai nėra vienkartinės prekės, jos yra daugeliui metų. Jeigu žmogus nusprendžia, kad jam tai yra prioritetas pasigerinti buitį, negali sakyti, kad tai yra blogai ir nėra investicija bent jau dešimčiai metų į priekį“, – komentavo A. Adomavičienė.

Nacionalinio plėtros banko ILTE vyriausioji ekonomistė Jonė Kalendienė pritaria, kad ilgalaikiai pirkiniai yra investicija į geresnę buitį.

„Tai geriau, negu pirkti kvepalus, striukę ar išleisti kazino. Tokias visiškai buitines prekes mes turėtume įsigyti iš savo kasdienių pajamų, bet didesniems pirkiniams kiekvieno žmogaus atveju tai yra visai geras sprendimas“, – kalbėjo ekspertė.

„Turbūt blogiausias scenarijus, kas atsitiko ir Estijoje, – didžioji dalis tų pinigų nugulė bankuose į indėlius, kas yra geriau negu laikyti „po pagalve“, bet iš esmės indėlių palūkanos nepadengia net infliacijos. Tai reiškia, kad tavo pinigai vis tiek nuvertėja greičiau, negu priauga. Tada tikrai geriau išleisti ir pagalvoti, ką gali pasigerinti šiandien“, – dėstė ji.

Ekonomistė patarė, ką daryti su II pakopos pinigais

O ką daryti, jeigu pinigus atsiimate, bet dar nežinote, ką su jais daryti? J. Kalendienė įspėja nepadaryti klaidos ir neprisipirkti nebūtinių prekių.

„Visą laiką galima galvoti, kad rytojaus nebus ir bandyti gerai pagyventi, bet noriu visą laiką priminti, kad tie buvo skirti pensijai. Tam laikui, kai pajamų iš tiesų bus labai mažai“, – sakė J. Kalendienė.

„Šiandien skurdas Lietuvoje nėra ekonomikos neaugimo pasekmė. Tie žmonės, kurie dirba ir uždirba, jie iš esmės jaučia gerėjantį gyvenimą, bet tie žmonės, kurie gyvena skurde, jie priklauso nuo socialinės gerovės ir aprūpinimo sistemos, kuri nėra tiesiogiai „vienas prie vieno“ su atlyginimais ir panašiai.

Galvojant, kad pinigai buvo skirti pasirūpinti savimi sudėtingesniu metu, tikrai nereikėtų išleisti jų geresniam maistui ar prabangesniam pirkiniui, apie ką svajojau, bet tai nėra kažkokia būtinybė“, – komentavo ekonomistė.

Anot J. Kalendienės, pirmiausia reikėtų pagalvoti, kaip II pakopos pinigus taupyti arba investuoti, kad iš tos sumos būtų galima išgyventi atėjus pensijai, krizei ar kitam sunkesniam laikui.

„Jeigu aš nepasitikėjau pensijų fondais ir nežinau, ką jie ten darė su mano pinigais, ir jeigu aš juos pasiėmiau, geriau pagalvoti, kaip juos pasidėti taip, kad pasitikėčiau ir galėčiau pasinaudoti paskui“, – patarė J. Kalendienė.