Baisus skurdas Lietuvoje auga: dirbę visą gyvenimą pensininkai renkasi tarp vaistų ir duonos (8)

Ką iš tikrųjų reiškia gyventi žemiau skurdo rizikos ribos? Ar jau skursti, jei savaitgalį vaikščiodamas mieste negali nusipirkti puodelio kavos? Pernai žemiau skurdo rizikos ligos buvo keli šimtai tūkstančių žmonių, bet yra gyvenančių ir dar vargingiau – jie susiduria su ekstremaliu skurdu. Susidaro įdomi situacija, kai kartu su augančiais atlyginimais, pensijomis plečiasi ir skurstančiųjų ratas.

2025 m. apie 653 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos, apie 202 tūkst. – žemiau absoliutaus skurdo ribos. Skurdo rizikos lygis 2025 m. šalyje sudarė 22,6 proc. ir, palyginti su 2024 m., didėjo 1,1 procentinio punkto, skelbė Valstybės duomenų agentūra.

Žmonėms nėra kitos išeities

„Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius sako pastebintis, kad kartais nepastebime tų, kurie gyvena nepritekliuje. Arba pastebime, bet juos už tai kritikuojame.

„Man susidaro toks jausmas, kad dauguma mūsų, turinčių darbus, turinčių didesnes šeimas, esančių vidutinio amžiaus žmonių, gyvename tam tikruose burbuluose ir mes lyg nematome tam tikrų grupių žmonių, – „Delfi“ laidoje „Verslo tema“ teigė nevyriausybinės organizacijos vadovas.

„Maisto banko“ maisto atiduotuvės veikia 46 savivaldybių iš 60-ies. Į kiekvieną tašką kasdien ateina apie 100–150 žmonių.

Simonas Gurevičius

FOTO: Andrius Ufartas | Delfi

„Dažnai tai bus pensinio amžiaus žmones, ilgą laiką dirbę teatruose, bibliotekose, mokyklose, jau 10, 15 kai kurie net ir virš 20 metų esantys pensijoje. Jų pensijos tiesiog nespėja paskui augančias visas įmanomas kainas. Tai tikrai yra orūs žmonės, kurie viską padarytų, kad nereikėtų eiti į „Maisto banką“, bet jiems nėra kitos išeities ir kreipiasi pagalbos.

Gaudami maistą „Maisto banke“, jie sutaupo pinigus, kad galėtų apmokėti arba komunalines, arba vaistų sąskaitas“, – pasakojo S. Gurevičius.

Kita grupė skurstančių žmonių yra dirbantys žmonės, dirbančios šeimos, kuriose abu tėvai dirba, bet galbūt prižiūri vaiką su negalia ar slaugo kitą giminaitį. Anot pašnekovo, kai šeima susiduria su rimtesne liga, didelis šeimos biudžetas nukeliauja gydymui ar slaugai, todėl susiduriama su finansiniais sunkumais.

Jeigu paklaustume, ar nors vienas iš tų žmonių, ar norėtų ateiti į „Maisto banką“, ten nėra besimėgaujančių gaunama parama. Visi žmonės ateina tik dėl to, kad tiesiog kitos išeities neturi.

Simonas Gurevičius

Trečia grupė gaunančių paramą iš šios organizacijos – vieniši tėvai.

„Turbūt, kai žmonės tuokiasi arba kai susilaukia vaikų, visi įsivaizduoja gyvensiantys idealioje santuokoje. Bet realybė dažnai yra tokia, kad žmonės išsiskiria, vienas iš tėvų lieka su vienas arba dviem vaikais ir nėra taip, kad žmogus nedirba – jis dažnai dirba dar ir papildomą darbą, bet pajamų neužtenka, kad jo vaikas galėtų pilnavertiškai jaustis mokykloje ar galėtų lankyti būrelius“, – kalbėjo S. Gurevičius.

Jis papasakojo ir vieną nutikusią istoriją, apie kurią neseniai sužinojo.

Maisto bankas

FOTO: Rimeika_photo | Organizacijos nuotr.

„Draugas klasėje pasidalino sūrio lazdele su vaiku. Vaikas grįžo ir tos lazdelės net nesuvalgė – čia Lietuvoje tokia istorija – susipjaustė lazdelę mažais gabaliukais, užsidėjo ant duonos. Tą pačią dieną net nesuvalgė, kad kitą dieną turėtų užkandžių dėžutei kažkokį užkandį, nusinešė sumuštinį.

Čia yra vaikas iš keturių vaikų šeimos, kurioje yra ir mama, ir tėtis. Tėtis susižalojo ir dabar turi dideles problemas su sveikata, mama per pusantro etato dirba ir vaikai dalijasi vienais sportbačiais, džinsais – 2 berniukai, 2 mergaitės.

Man labai gaila, kad mes gyvename visuomenėje, kuri karts nuo karto išgirsta tuos skaičius apie apie skurdą, tada būna keletas laidų ir po to vėl nutyla. Tada vėl po 3 mėnesių vėl atsiranda tie patys skaičiais. Aš tikrai labai kviečius žmones atverti akis ir bendrai mes galime pamatyti šią problemą“, – sakė organizacijos vadovas.

Anot jo, problemai spręsti reikia supratingumo, solidarumo, o ne badyti vieni kitus pirštais ir bandyti įrodyti, kas kaltas, kad žmogus skursta.

Lazutka: kaip suprasti, kad skurstate?

Ekonomistas, Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka, kuris skurdą Lietuvoje vadina „chroniška širdies liga“, atkreipė dėmesį, kad istoriškai su skurdu labiausiai susiduria dvi visuomenės grupės: vyresnio amžiaus žmonės ir vaikai.

Romas Lazutka

FOTO: Andrius Ufartas | Delfi

Anot ekonomisto, padėtis su vaikų skurdu gerokai pagerėjusi – jei anksčiau vaikų skurdo rizikos lygis siekė apie 27-28 proc., o vidutinis šalyje – 20 proc., tai dabar siekia apie 15 proc. Panašus yra ir Europos Sąjungos vidurkis.

„Buvo įvesti vaiko pinigai, o prieš tai buvo mokesčių lengvata tėvams, kurie turi vaikų. Vaiko pinigai buvo įvesti vienos valdžios, kita valdžia palaikė ir juos didino – tai gerokai sušvelnino padėtį šeimose, kurios turi vaikų“, – paaiškino R. Lazutka.

Prastesnė situacija su skurstančiais senatvės pensininkais, ir darbingo amžiaus žmonėmis, kurie turi nustatytą negalią.

„Štai pavyzdys buvo pavyzdys, kad tėvelis, kai susižalojo ir tapo neįgaliu. Tai galime įsivaizduoti, jeigu jis uždirbo 1,5 tūkst. eurų, tai dabar gauna apie 500 eurų siekiančią neįgalumo pensiją, bet vaikus ir toliau reikia išlaikyti jau nebe iš algos, o iš vargingos pensijos“, – priminė pavyzdį VU profesorius.

Jis pritarė, kad su skurdu dažniau susiduria ir bedarbiai ar vieniši dirbantys tėvai.

„Į bedarbių gerovę apeliuoti labai nedrąsu, nes žmonės Lietuvoje labai smerkia įvairias grupes ir bendrai į skurstančius, kaip minėjo „Maisto banko“ vadovas, žmonės žiūri labai kreivai, o jei žmogus ir nedirba… Nors yra atvejų, kad žmogus gali būti labai geras darbuotojas, bet įmonė užsidarė, pavyzdžiui, užsidarė maža kaimo mokykla ir ten dirbę žmonės neteko darbų“ – pridūrė pašnekovas.

Tačiau pastaruoju metu ekonomistams diskutuojant, ar tikrai Lietuva yra skurdžiausia ES valstybė ir kokie rodikliai yra tiksliausi, R. Lazutka pirmiausia paragino paskaityti, koks yra skurdo apibrėžimas.

„Labai gaila, kad Lietuvoje, vadinamasis Vilniaus burbulas, deja, skurdą supranta labai buitiškai, tiesmukiškai, primityviai ir tiesiog neskaito. Šiais laikais elementaru susivesti į „Google“ ar dirbtinio intelekto paklausti, kas yra skurdas, koks yra skurdo apibrėžimas.

Skurdas tiek tarptautinių organizacijų, tiek EBPO, tiek Europos Sąjungos, tiek visų šalių statistikos tarnybų, tarp jų yra mūsų šalies, yra apibrėžiamas maždaug taip – galbūt nebūtinai visai pažodžiui, bet pasakysiu esmę.

Žmonės, kurių materialiai, socialiniai, kultūriniai ištekliai yra tokie maži, kad apriboja jų dalyvavimą visuomenės veiklose – toje visuomenėje, kurioje jie šiuo metu gyvena. Tai reiškia, kad ne maisto klausimas turi būti“, – pabrėžė ekonomistas.

Pasak ekonomisto, matoma tendencija, kad atsiėmus antros pakopos lėšos, dalis suskubo pirkti telefonus. Todėl ir kyla klausimas – kaip šiais laikais gyventi be mobiliojo telefono ar be interneto?

Ar žmogus, kuriam neprieinamas internetas, nėra skurstantis? Ar jis gali dalyvauti visuomenėse įvairiausia veiklose, kas yra įprasta mūsų visuomenėje, kai kiekvienas nešiojasi telefoną ir internetą kišenėje, o kažkas to sau negali leisti? Tai žinoma, kad jis yra skurstantis.

Romas Lazutka

Jis pateikė ir dar vieną apibūdinimą, pagal kurį galima spręsti – skursta žmogus ar ne. Pavyzdžiui, jei savaitgalį išėjus pasivaikščioti negali sau leisti puodelio kavos kavinėje – tai jau reikštų, kad esi skurstančiųjų tarpe.

„Žinau moterį, su kuria prieš kelias savaites susipažinome. Moteris sako, kad tiesiog dirbo kavinėje, išėjo į pensiją, po to kavinei tapo nereikalinga, nes ir darbuotojų jau reikėjo mažiau dėl mažesnio klientų srauto. Ir ji sako: „Mano svajonė būtų kada nors nueiti į tą kavinę ir išgerti kavos“. Čia nėra kalba apie tai, kad negalėtų sau leisti, bet ir net ir 2-2,5 euro turi kur išleisti.

Aktorė iš teatro Vilniuje. Žmogus tiek metų buvo aktorė ir pakankamai žinoma aktorė dabar, gaudama pensiją, ji dabar svajoja (nors ir yra nuolaidos pensininkams), kaip nueiti į teatrą už 15 ar 20 eurų ir ji galvoja, kam juos geriau skirti“, – pateikė pavyzdį „Maisto banko“ vadovas.

Mamos diena Vilniuje

FOTO: Orestas Gurevičius | Elta

„Delfi“ laidoje dalyvavęs ekonomistas paragino suvokti, kad skurdo mastas skirtingose šalyse gali būti skirtingas, tačiau būtina suprasti, kokie gyvenimo standartai yra kiekvienoje valstybėje.

„Adamas Smithas, šiuolaikinio ekonomikos mokslo tėvas, jau daugiau kaip prieš 250 metų pasakė taip: žmonės, kurie negali sau leisti išeiti į viešumą odiniais batais, jeigu tai yra įprasta visuomenėje, juos mes turėtume laikyti skurstančiais. Matyt, kad Anglijoje buvo įprasta į bažnyčią sekmadienį išeiti odiniais batais, o žmogus, kuris to negalėjo, turėjo būti laikomas skurstančiu ne todėl, kad kojom šalta, bet todėl, kad jis negali sau leisti tai, kas yra įprasta visuomenei.

Tada mes nesistebėtume, kad Šveicarijoje ar Liuksemburge yra skurstančių žmonių ir kad skurstančių žmonių procentas gali būti panašus šalyje, kuri yra dvigubai mažiau turtinga, nei šalis, kuri yra dvigubai turtingesnė“, – palyginimą pateikė ekspertas.

Su pensijomis ir atlyginimais auga ir skurdo rizika

Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė atkreipia dėmesį, kad augant šalies gyventojų pajamoms, didėja ir skurdo rizikos lygis. Kaip tai paaiškinti?

VU profesoriaus teigimu, taip nutinka dėl sparčiau augančių gyvenimo standartų.

Vilniečiai mėgaujasi grįžusia šiluma

FOTO: Ervin Rauluševičius | Elta

„Lietuvoje mes turime tą atvejį, kai sparčiai auga gyvenimo lygis, nes sparčiai auga algos, tarkime, dešimčia procentų. Jeigu pensijos išaugo 8 proc., tai reiškia, kad pensininkų gerovės augimas atsilieka nuo skurdo ribos. Tie žmonės, kurie dar nebuvo skurdo rizikos zonoje, pakilus skurdo rizikos lygiui daugiau nei pakilo jų pensijos, jau atsidūrė.

Turime tyrimų duomenis už 2025 metus, tai per metus skurstančių pensininkų padidėjo beveik trimis procentiniais punktais“, – kalbėjo jis. Tačiau tai nestebina pagal tai, kiek didėjo pensijos ir kaip bendrame kontekste atrodo pensinio amžiaus žmonių gyvenimas, patikino ekspertas.

Paprastai tariant, kad skurstančių pensininkų mažėtų, reikėtų pensijas didinti sparčiau, nei auga kitų žmonių pajamos.

Su tuo sutiko ir „Maisto banko“ vadovas.

Galima labai paprastai paaiškinti. Jeigu kažkieno atlyginimas padidėjo 10 ar 15 proc. ir jis dirba kažkokiam darbe, sakysime, parduotuvėje, tai akivaizdu, kad jeigu jis gauna 10–15 proc. didesnį atlyginimą, tas parduotuvės savininkas šiuos kaštus įskaičiuoja į prekės kaina. Jeigu prekės kaina padidėjo 15 proc., o žmogaus pensija padidėjo 8 proc., tai jei jis anksčiau negalėjo nusipirkti tų produktų, dabar dar labiau negali.

Simonas Gurevičius

„Kasdienybėje mes tikrai matome žmones, kurie sako, kad ateina į „Maisto banką“ pasirinkti šitų produktų, nes parduotuvėje net ir su 70 proc. nuolaida mama vaikui sūrelio nepirks, ji pirks varškę. Nepirks jogurto, pirks grietinę ir kažką su ja bandys daryti, net jei jogurtas bus su 70 proc. nuolaida“, – palygino pašnekovas.

Į maisto atiduotuves dažnai žmonės ateina ir tik dėl duonos.

„Maisto bankas“ dalina paramą įprastu būdu, bet likus duonai mes kviečiame žmones ateiti ir kitą dieną, nes duona yra tinkama vartoti dar 5 dienas po termino. Man tikrai yra skaudu matyti, kad net kai vyksta tiesiog duonos dalinimas – tiesiog duonos, nieko kito – mes tikrai sulaukiame 100 žmonių, kurie skambina ir klausia: „Mes gavome maisto, bet ar dar galėtume ateiti šiandien ar rytoj papildomai duonos?“

Ar galiu užeiti? “Maisto bankas”

FOTO: DELFI / Julius Kalinskas

Aš manau, kad šiuolaikinėje visuomenėje taip neturėtų būti. Yra labai aiškūs teisiniai, politiniai sprendimai, kad maistas nebūtų švaistomas ir kad galėtų būti atiduotas žmonėms. Tokius būdu bent maisto klausimą padėsime išspręsti tiems, kuriems sunkiau sekasi su maistu“, – dėstė S. Gurevičius.

Tai byloja, kad žmonės gyvena ne tik žemiau skurdo ribos, bet susiduria ir su ekstremaliu skurdu, sakė R. Lazutka.

„Lietuvoje tai vadinama absoliučiu skurdu, nors tai nėra tikslu – paprastai vadinama ekstremaliu skurdu. Žmonės ne tik atsilieka ir negali dalyvauti veiklose, kuriose visuomenėje yra įprasta dalyvauti, bet jiems trūksta ir elementarių, bazinių vartojimo dalykų, kaip kad maisto. Jie galėtų nusipirkti pakankamai maisto, bet jiems neliktų susimokėti už būsto šildymą ar malkas.

Ekstremalus skurdas yra labiau būdingas labai atsilikusioms, ekonomiškai vargingoms šalims. Žinoma, per trisdešimt metų didžiulis šuolis buvo padarytas pietryčių Azijoje, Kinijoje, kur labai daug žmonių buvo ištraukti iš skurdo, nes augo ekonomika, pramonė ir daug žmonių pradėjo gauti padoresnius atlyginimus“, – teigė profesorius. Didelė problema dėl maisto užtikrinimo lieka ir Afrikoje.

Tačiau mūsų regionui, Europai, kaip sakė R. Lazutka, apie tokius dalykus jau reikėtų užmiršti. Pavyzdžiui, „Maisto bankas“ kasmet padeda maistu aprūpinti daugiau nei 230 tūkst. žmonių.