Žmonės dalijasi sąskaitomis už šildymą: „Nu čia košmaras kažkoks“

Viena didžiausių šalyje šilumos tiekimo įmonių, kuri veikia Vilniaus regione, tūkstančiams klientų išsiuntė sąskaitas.

Gyventojai negali patikėti, kad šįkart teks mokėti beveik du kartus daugiau, nei teko mokėti už gruodį.

Pavyzdžiui, nerenovuotame 68 kv. m. bute gyvenanti Monika dalijasi, kad už sausį sulaukė beveik dvigubai didesnės sąskaitos nei už gruodį. Ji siekia 211 eurų.

„Neįsivaizduoju kaip žmonėms išgyventi, kurie minimalų atlyginimą gauna. Aišku išgirdusi kalbas ir kokias kiti sąskaitas gavo, tai jau ruošiausi blogiausiam ir tikėjausi, kad bus virš 300 eurų, tai čia dar visai mane nustebino.

O svarbiausia, kad bute dar net negyvenau, nes remontą darėme, tai ten nei karšto vandens neprinaudota, nieko. Skaudu mokėti tokius pinigus už butą, kuriame net negyveni. Naiviai tikiuosi, kad už vasario mėnesį sąskaita leis lengviau atsikvėpti“, – dalijosi ji.

Tuo metu naujos statybos daugiabutyje taip pat 68 kv. m. bute gyvenantis Danielius pasakoja, kad jo sąskaita už sausio mėnesį siekia 78 eurus. Anot vyro, tai nėra labai didelė suma, nepaisant to, kad palyginus su gruodžiu, sąskaita išaugo kone dvigubai.

„Tiesą pasakius, tiek daug prisiskaitęs, prisiklausęs, galvojau, kad už šildymą teks mokėti daug daugiau. Taip, palyginti su gruodžiu, mokėtina suma išaugo kone du kartus, bet 78 eurai dar nėra taip baisu.

Aišku, jeigu neprisiminsi litų ir nepagalvosi, kad vidutiniam pensininkui tai būtų virš 10 proc. visos pensijos. Gerai kad gyvenu apynaujame name. Jei gyvenčiau sename nerenovuotame, būtų daug blogiau“, – pasakojo vyriškis.

61 kv. m. ploto bute nerenovuotame senos statybos name gyvenantis Aurelijus, kad už šildymą šių metų sausio mėn. jam teks mokėti 116 eurų.

„182 eurai sausis, 114 eurų gruodis (bendra sąskaita iš miesto gijų, su karštu vandeniu ir pan.). Tik šildymas šių metų sausį – 116 eurų“, – dalijosi vyriškis.

Šildymas pabrango 9 proc.

 Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) paaiškino, kad bet kurio šildymo būdo pagrindinė užduotis – palaikyti higienos normomis nustatytą temperatūrą gyvenamosiose patalpose. Lietuvoje ši norma 18–22 °C.

„Normalios temperatūros palaikymui (šilumos ištekėjimo kompensavimui) būtinas šiluminės energijos kiekis labiausiai priklauso nuo temperatūrų skirtumo tarp pastato vidaus ir išorės.

Pavyzdžiui, esant vidutinei temperatūrai būstuose + 20 °C, o išorėje – 2025 metų sausį +2 °C, temperatūros skirtumas buvo 18 °C. Tačiau 2026 m. sausį vidutinė  temperatūra nukrito iki –9 °C, o temperatūrų skirtumas išaugo iki 29 °C“ – nurodė LŠTA.

Anot asociacijos, tai reiškia, kad dėl šito faktoriaus vidutinis šilumos suvartojimas šildymui bet kuriame pastate padidėjo maždaug virš 60 proc. (29 / 18 = 1,61). 

Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje praėjusių metų gruodį buvo 7,7 ct/kWh (77 EUR/MWh) be PVM, o šių metų sausį išaugo iki 7,9 ct/kWh. LŠTA nurodo, kad vasarį ji sieks 8,4 ct/kWh (94 EUR/MWh) be PVM.

Tai reiškia, kad nuo gruodžio iki vasario kainos padidėjimas sieks 9 proc.

„Tai lemia daugiausiai pirminių išteklių pabrangimas, nes centrinis šildymas reguliuojamas valstybės ir čia nėra galimybių „uždarbiavimui“. Papildomą šildymo sąskaitų augimą lėmė ir valstybės sprendimas nuo šių metų sausio nebetaikyti PVM lengvatos šildymui – vietoj anksčiau taikyto 9 proc. tarifo dabar skaičiuojamas standartinis 21 proc. PVM“, – pridėjo asociacija.

Didžiausios sąskaitos – senų daugiabučių gyventojams

LŠTA pridėjo, kad šalčių metu įvykę keli šildymo sutrikimai atskiruose pastatuose parodė, kaip neatsakingai prižiūrimi ir eksploatuojami kai kurie Lietuvos daugiabučiai.

„Šie pastatai palikti dažniausiai neaktyvių ir nekompetentingų butų savininkų nuožiūrai – ne tik nerenovuojami, nors valstybė tam skiria šimtus milijonų paramos, bet ir prastai eksploatuojami. Taip ir atsitinka įvairios avarijos ar šąlama tokiuose „kiauruose“ ar hidrauliškai išbalansuoto šildymo daugiabučiuose“, – pažymėjo ji.

Asociacija paaiškino, kad būtent pastatuose slypi didžiausias šildymo sąskaitų mažinimo rezervas.

„Štai sausio mėnesį prasčiausios kokybės daugiabučiuose už 60 kv. m. ploto butą gali tekti mokėti apie 250 eurų, kai tuo metu renovuotų pastatų savininkai tame pačiame mieste mokės tik apie 70 eurų.

Ši situacija tęsiasi metų metus, ir akivaizdu, kad būtina ieškoti veiksmingesnių priemonių pastatams sutvarkyti – tam, kad nebebijotume nei naujų šalčio bangų, nei šildymo sąskaitų“, – dalijosi LŠTA.