Sužinojęs, ką pagrobėjai padarė jo dukrai, tėtis pravirko: jo žodžiai veria širdį

Sugniuždytas tėtis atvėrė širdį – jam palengvėjo sužinojus, kad „Hamas“ teroristai nužudė jo dukrą, o ne laikė ją nelaisvėje. „Mirtis buvo tarsi palaiminimas“, – teigė gedintis vyras.

Iš Airijos kilęs Thomas Handas buvo atskirtas nuo savo aštuonmetės dukrelės Emily, kai kovotojai ankstyvą šeštadienio rytą šturmavo jų gyvenvietę.

Mergaitė buvo išėjusi nakvoti pas draugę, tad tėčiui dvi dienas teko kankintis laukiant, kol išgirs ką nors apie savo dukrą. Galiausiai jį pasiekė tragiška žinia.

„Mirtis buvo tarsi palaiminimas“

Širdį veriančiame interviu CNN, T. Handas prisiminė akimirką, kai jam buvo pranešta, kad rastas jo dukters kūnas. Apsvarstęs alternatyvą, kad jei nebūtų nužudyta, ji būtų laikoma įkaite Gazoje, jis sakė: „Tai blogiau už mirtį“.

Drebančiu balsu naujienų portalui jis sakė: „Man pasakė: „Mes radome Emily. Ji negyva“, o aš tiesiog pasakiau: „Taip!“. Pasakiau „taip“ ir šypsojausi, nes tai geriausia išeitis šioje situacijoje.

Buvo aišku, kad arba ji mirusi, arba yra laikoma Gazoje. O jei ką nors žinote apie tai, ką jie daro su žmonėmis Gazoje, suprantate, kad tai yra blogiau už mirtį.

Ten ji neturėtų maisto. Ten ji neturėtų vandens. Ji būtų laikoma tamsiame kambaryje, pilname nežinia kiek žmonių. Ji bijotų kiekvieną minutę, valandą, dieną ir galimai net ateinančius metus. Taigi mirtis buvo tarsi palaiminimas. Absoliutus palaiminimas.“

Gazos ruože teroristai įkaitais laiko apie 150 Izraelio žmonių – karių, vyrų, moterų, vaikų ir vyresnio amžiaus žmonių, rašo mirror.co.uk.

Prieš kurį laiką paviešinti ir garso įrašai, kuriuose Gazos Ruožo gyventojai liudija, kad „Hamas“ apšaudo iš šiaurinės teritorijos dalies evakuotis bandančius žmones.

Gazos Ruože palestiniečiai neatpažintus žuvusiuosius laidoja masinėse kapavietėse, nurodydami ne vardus, o numerius. Tam, kad surastų savo artimuosius, jei jie būtų nužudyti, kai kurios šeimos nešioja unikalias apyrankes, praneša „Reuters“.

Ruošdamiesi blogiausiam scenarijui ir bėgdami į skirtingas vietas, kad per antskrydžius nežūtų visi iki vieno, šeimos nariai ant abiejų rankų riešų užsiriša apyrankes, kad, jei kas nors atsitiktų, artimieji galėtų atpažinti jų kūnus.

Kiti priešingai – specialiai nusprendė miegoti kartu tame pačiame kambaryje, kad jei į būtų nusitaikyta į jų namą, nė vienas šeimos narys nebūtų paliktas vienas gedėti žuvusių artimųjų.