Vilnietis Šeškinės poliklinikoje gavo ne pagalbą, o pažeminimą: pasijutau kaip šūdas

Gydydamas karpas rūgštimi vilnietis Vitalijus pažeidė greta esančius sveikus audinius – pėdoje atsivėrė žaizdos, kurios netrukus dar ir supūliavo. Dėl savo būklės po kelių dienų chirurgo kabinete atsidūręs vyras teigia negavęs nei tinkamos apžiūros, nei gydymo ar nedarbingumo. „Gydytojas nepadarė visiškai nieko. Gavau ne pagalbą, o aroganciją ir pasijutau kaip šūdas, atsiprašant“, – karčia patirtimi dalijosi Vitalijus. Šeškinės poliklinika teigia vykdanti paslaugų kokybės užtikrinimo procedūras ir nuolat jas tobulinanti.

Ant pado atsiradusios karpos vyrą vargino taip, kad vizitas pas dermatologą buvo neišvengiamas. Tačiau šio specialisto konsultacijos Šeškinės poliklinikoje 38 metų vilniečiui teko kantriai laukti kelis mėnesius. Po apžiūros dermatologė paaiškino, kad pagrindinis karpų gydymo metodas yra sunaikinti pažeistus viruso audinius. Todėl karpos dažniausiai gydomos vietiškai – priemonėmis su rūgštimi.

Gydytoja pacientui recepto neišrašė – preparato karpoms naikinti turėjo savo kabinete. „Kažkokios rūgšties įpylė man į mažą indelį ir nurodė pateplioti. O aš kai patepliojau, tai išėjo kaip alcheminis nudegimas: aplinkui susiformavo žaizdos, užsidėjo skaudantys šašai, o netrukus susiformavo ir pūlinys“, – apgailestavo Vitalijus. Jam tapo sunku priminti pėdą, jautė diskomfortą ir dirbdamas, ir užsiimdamas kasdiene veikla.

„Todėl vėl kreipiausi į poliklinikos registratūrą. Mano skundus išklausiusi registratorė nusprendė, kad mano būklei reikia ne šeimos gydytojo ar dermatologo, bet chirurgo konsultacijos, ir davė papildomą talonėlį“, – dėstė vilnietis.

Kabinete praleido vos minutę

Iki paskirto vizito Vitalijus rankų sudėjęs nelaukė – kruopščiai prižiūrėjo žaizdas. „Namų sąlygomis išvaliau pūlius, dezinfekcijai naudojau vandenilio peroksido tirpalą, be to, pėdą mirkiau kalio permanganato vonelėje ir tepiau jodo tepalu“, – vardijo.

Patepliojau, tai išėjo kaip alcheminis nudegimas: aplinkui susiformavo žaizdos, užsidėjo skaudantys šašai, o netrukus susiformavo ir pūlinys.

Vitalijus

Penktadienį iš ryto jis nuvažiavo į polikliniką. „Atsėdėjau eilėje, mane pakvietė pagal pavardę ir prasidėjo visi cirkai. Nusiėmiau tvarstį nuo piršto, o gydytojas iš esmės net neapžiūrėjęs žaizdos pasakė, kad viskas ten gerai. Bandžiau aiškinti, kad man pūliavo, o jis: „Bet dabar pūlių nėra – viskas, laisvas.“ Aš tiesiog apšalau“, – neslėpė Vitalijus.

Jis prisipažino dar bandęs klausti, kaip su tokia koja vaikščioti į darbą, mat dirbant technikos inžinieriumi jam tenka prižiūrėti gamybinius įrenginius, bet gydytojas esą nesiklausė. „Nedarbingumo nepasiūlė, gydymo – irgi. Sesutė dar paklausė, gal perrišti? Jis sako: nieko nereikia perrišinėti – renkis ir eik iš čia“, – prisiminė Vitalijus.

Kabinete jis skaičiuoja praleidęs vos minutę. „Gydytojas nepadarė visiškai nieko. Jo arogantiškas elgesys ir frazė „gali būti laisvas“ man sukėlė stresą. Su tokia žaizda dirbti negaliu, bet ši komunistinė atgyvena problemos tame nematė. Nenoras padėti žmogui ir Dievo kompleksas tiesiogiai rodo visos gydytojų bendruomenės tikrąjį veidą“, – nusivylimu dalijosi pacientas.

Atėjo pagalbos – gavo patyčias?

Vitalijų suglumino gydytojo požiūris į žmogų: „Tai tiesiog nederama – atėjau pagalbos, o gavau pažeminimą ir nepagarbą.“

Skundą dėl nekokybiškų paslaugų ir prastos patirties jis pateikė ir Šeškinės poliklinikos administracijai, ir Sveikatos apsaugos ministerijai: „Parašiau su visais savo sveikatos duomenimis ir nuotraukomis – tegul vertina.“

Penktadienį vizitui pas gydytoją jis išnaudojo laisvadienį. „Šiandien persirišau pėdą ir esu darbe, bet nuo rytojaus pasiėmiau atostogų – sunku priminti einant, jaučiu skausmus. Užsiimu savigyda, nes mūsų super mega gydytojai pacientus priima ne tam, kad padėtų, bet kad tyčiotųsi. Pasijutau kaip šūdas, atsiprašant“, – neigiama patirtimi dalijosi vyras.

Preparatai reikalauja didelio atsargumo

Klinikos „Sugihara“ gydytoja dermatovenerologė-trichologė Gintarė Ulianskaitė „Delfi“ yra pasakojusi, kad karpos gali būti gydomos priemonėmis su vietiškai tepamomis rūgštimis, abliaciniu lazeriu ar elektrokauteriu, krioterapija, tai yra skystu azotu. Visų šių metodų pagrindinis principas yra sunaikinti pažeistus viruso audinius.

Priemonės yra itin efektyvios ir puikios, tačiau jomis naudotis reikia atsargiai ir vaistą aplikuoti tik karpos srityje. Tam, kad apsaugotume aplinkinę odą, ją galima aptepti storesniu sluoksniu vazelino.

G. Ulianskaitė

„Priemonės karpoms gydyti dažnai savo sudėtyje turi rūgšties, pavyzdžiui, salicilo ar trichloracto, jos yra itin efektyvios ir puikios priemonės, tačiau jomis naudotis reikia atsargiai ir vaistą aplikuoti tik karpos srityje. Tam, kad apsaugotume aplinkinę odą, ją galima aptepti storesniu sluoksniu vazelino“, – perspėjo gydytoja.

Šio vaisto pagrindinis tikslas ir yra sunaikinti ŽPV viruso pažeistas ląsteles, kurios ir sudaro karpą, sukeliant jų žūtį. Vaistui patekus ant sveikos odos sukeliamas analogiškas audinių nudeginimo efektas, todėl tepti reikia itin atidžiai ir drausmingai.

G. Ulianskaitė pasakojo, kad karpos yra virusinė infekcija, sukeliama žmogaus papilomos virusų (ŽPV), kurių yra net virš 150 skirtingų rūšių. Virusas patenka į odos viršutinį sluoksnį, ten skatina keratinocitų, tai yra odos ląstelės išvešėjimą.

Karpos gali atsirasti po tiesioginio kontakto su užkrėsta oda, taip pat galima užsikrėsti krapštant jau turimas ar kontaktuojant su užkrėstu paviršiumi, pavyzdžiui, vaikštant basiems baseinuose, viešuosiuose dušuose, nešiojant svetimus batus. Rizika užsikrėsti didėja esant pažeistam odos barjerui.

Analizuoja ir tobulina aptarnavimą

Šeškinės poliklinikos Pacientų aptarnavimo patirties ir procesų valdymo skyriaus komunikacijos specialistė Urtė Gančieriūtė užtikrino, kad atvejis buvo detaliai išanalizuotas ir aptartas su Chirurgijos skyriaus kolegomis.

„Kiekvienas skundas yra pirmiausia priimamas kaip paciento pastebėjimas dėl nepatenkintų lūkesčių (tam užtenka bet kokios formos paciento atsiliepimo – formalus skundas nebūtinas), o tai visais atvejais veda prie išsamaus situacijos vertinimo. Taip siekiame įvairiapusiškai išanalizuoti, kas nutiko konkrečioje situacijoje, kaip galime padėti pacientui ir ką galime padaryti, kad ateityje geriau atlieptume pacientų lūkesčius“, – komentavo poliklinikos atstovė.

Dažniausiai skundai susiję būtent su aptarnavimo, ne gydymo.

U. Gančieriūtė

Ji akcentavo, kad kiekvieną situaciją įstaiga vertina labai rimtai keliomis kryptimis: „Medicininė: ar teisingai diagnozuota, ar tinkamai atliktas gydymas, ar paskirta priežiūra po atlikto gydymo ir kt.; Valdymo (administracinė) – registracijos, dokumentacijos, siuntimų, receptų, teisės aktuose numatytų reikalavimų laikymasis ir kt. Kita, pavyzdžiui, kitų įstaigų specialistų įsitraukimas. Aptarnavimo (bendravimo) tyrimo dalis sudėtingiausia. Turime paciento, gydytojo, slaugytojos, kartais – ir lydinčių asmenų matymą. Dažniausiai skundai susiję būtent su aptarnavimo, ne gydymo, kokybe“, – aiškino U. Gančieriūtė.

Ji pažymėjo, kad chirurgas, kurio konsultacija liko nepatenkintas pacientas, per metus priima apie 8 000 pacientų: „Sulaukia 1–2 skundų, susijusių su aptarnavimu, medicininių klaidų neužfiksuota.“

Siekiant užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę esą visuomet nagrinėjama pacientų pateikta informacija apie galimas klaidas. „Be to, patys vykdome kokybės užtikrinimo procedūras, peržiūrime ir tobuliname su pacientų aptarnavimu susijusius procesus (tiek pasitvirtinus pacientų pranešimams apie klaidas, tiek ir paprasčiausiai radus efektyvesnius ir geriau pacientų lūkesčius atliepiančius veiklos organizavimo metodus). Keliame ir savo darbuotojų kvalifikaciją – tiek gydymo, tiek pacientų aptarnavimo aspektais“, – pasakojo U. Gančieriūtė.

Pacientų patirtis poliklinikoje matuojama įvairiais būdais: „Vertinant atsiliepimus, vykdant apklausas ir t.t. Praėjusiais metais vykdytos apklausos, kurioje dalyvavo 1941 pacientas, duomenimis, gydytojų darbą gerai ir labai gerai įvertino 90 proc., o slaugytojų – 93 proc. respondentų. Nors formalūs skundai nėra dažni, įvairaus pobūdžio pacientų pastebėjimai, leidžiantys tobulinti mūsų procesus – sudėtinė kasdienio darbo dalis, todėl skatiname pacientus aktyviai reikšti nuomonę ir prisidėti prie procesų vystymo.“