Į Pikul širdį užkariavusio Dirksčio veidą pažvelgusi ekspertė išklojo tiesą: štai koks jis iš tikrųjų

Verslininkei, atlikėjai Oksanai Pikul paskelbus žinią apie santykius su Dominyku Dirksčiu, jis kaipmat atsirado visuomenės akiratyje. Nors vyras dar prieš meilės prisipažinimą garsėjo savo kovomis ringe, užimtomis prizinėmis vietomis, tačiau taip pat didelį dėmesį jau kurį laiką pelno dėl savo elgesio viešumoje ir pasisakymų.

Norint labiau pažinti D. Dirkstį, naujienų portalas tv3.lt susisiekė su kūno kalbos ir žmonių tipologijos, veidotyros specialiste Laura Šukiene. Pašnekovė sutiko panagrinėti D. Dirksčio veidą, tačiau prieš pradėdama pabrėžė svarbią tiesą – veido bruožai per gyvenimą gali keistis.

„Prieš pradedant analizuoti bet kokį veidą, visada turiu pasakyti esminį sakinį – veidotyra ir jos atskleidžiami bruožai dažnai gali būti lydimi interpretacijų todėl, kad mūsų veidas keičiasi pagal mūsų amžių.

Mes veidą analizuojame nuo 12 metų, bet jis su laiku keičiasi, nes mus veikia patirtys, išgyvenimai, karjera ir, kas svarbiausia, mūsų auklėjimas.

Tad kartais, jeigu žmogus turi vieną ar kitą veido bruožą, jis gali nesutikti su specialistu, sakyti, kad čia neteisinga, nesąmonė, tačiau iš tiesų tai – vaikystėje neišugdyta savybė“, – pokalbį pradėjo veidotyros specialistė.

Kaip aiškino L. Šukienė, šia įžanga ji norėjo pradėti pokalbį dėl to, kad pradėjus nagrinėti D. Dirksčio veidą paaiškėjo, kad nors jo veidas yra patogus analizei, vis tik dabartinis kovotojo plaukų ilgis ir barzda galėjo apsunkinti darbą. Ieškant išeičių analizei buvo pasitelktos senesnės kovotojo nuotraukos.

Dominykas Dirkstys – tipiškas sportininkas

Pirmas įspūdis, kurį susidarė pašnekovė, – kovotojo esminiai veido bruožai yra ryškūs, stipriai veikiantys jo charakterį. Ji pasakojo, kad šis veidas yra „tipiško sportininko“, adrenalino siekiančio žmogaus.

Labiausiai tai atspindėjo apatinėje veido zonoje, kuri, pasak veidotyros specialistės, yra pati ilgiausia lyginant su kaktos, nosies zonomis. Tai – judesio simbolis.

„Šiuos žmones „maitina“ kojos – judesys, veiksmas. Tai yra žmogus, kuris, pirmiausia, niekaip negalėtų nusėdėti vietoje. Jeigu analizuotumėme visus sportininkus, kad ir Meilutytę, Alekną, žymius futbolininkus, jų visų apatinė veido zona yra labai ilga.

Kitas dalykas, labai matosi jo akys. Jos yra didelės, nelabai atviros, o jų išoriniai kampučiai nusileidę žemyn.

Šis momentas, kai akių forma tarsi leidžiasi žemyn, rodo jo savybes, kurios dažnai yra nukreiptos į pesimizmą, tam tikrų situacijų matymą iš blogosios pusės, bet kartu dėl to jis būtų puikus analitikas savo varžovo grėsmių numatymui“, – nurodė L. Šukienė.

Dar viena įdomi detalė kovotojo veide – kauburėlis antakių srityje, kuris liudija apie galimą agresiją. Pasak jos, geriausia tokio žmogaus neprovokuoti, nes jis gali pasielgti agresyviai, pasikarščiuoti.

Tęsdama pokalbį ji pridėjo, kad įprastai agresyvių žmonių veiduose yra matomi trys apie agresiją liudijantys požymiai, o kovotojo veide jis tik vienas – tai rodo, kad agresija nėra perdėta.

„Kadangi jis kovotojas, kitaip būti ir negali, jis turi turėti šiek tiek agresijos. Tik čia tada ateina vertybinis parametras – kiek yra rimtos, įskiepytos vertybės, kiek agresija gali atsiskleisti kovoje, o kiek jos gali atsiskleisti gyvenime“, – retoriškai klausė L. Šukienė.

Kalbėdama apie D. Dirksčio veidą specialistė tikino, kad jį netgi būtų galima panaudoti pavyzdinei sportininko veidų analizei. Taip sakydama ji pridėjo, kad linki D. Dirksčiui sėkmės:

„Jis turi Dievo duotas savybes, kurias galima išnaudoti, tik svarbu jas panaudoti tinkamose vietose“, – pasakojo ji.

Kovotojo veide užkoduotas strategiškumas

Prabilus apie gilesnes kovotojo savybes, L. Šukienė pridėjo, kad jo veide galima matyti tam tikrą strategiškumą. Anot jos, D. Dirkstys gali planuoti savo žingsnius ir stengtis numatyti varžovų ėjimus, o tai kovose jam yra itin naudinga.

L. Šukienė pasakojo, kad didžiausią naudą kovotojas pasiektų, jeigu šalia savęs turėtų į detales orientuotą žmogų, kuris galėtų padėti nepraleisti smulkių, tačiau svarbių aspektų.

„Nors tai nėra į detales orientuotas žmogus, vis tik perfekcionizmo jis tikrai turi, nes veidas išraiškingas, kampuotas. Tad jam viską norisi padaryti geriausiai, kaip įmanoma, tai rodo tobulumo paieškas“, – dar viena detale dalijosi pašnekovė.

L. Šukienė taip pat atkreipė dėmesį į D. Dirkstį puošiančią barzdą. Jos teigimu, neretai vyrai pasirenka auginti barzdas, nes pasąmoningai siekia didesnio autoriteto, statuso.

Pašnekovė pridėjo, kad barzda sudaro įspūdį, jog žandikaulis yra didesnis. Kuo jis didesnis – tuo į didesnį statusą, aukštesnę lyderystės poziciją taikosi vyras.

„Beje, šis žmogus turi savyje šiek tiek naivumo, tad jam reiktų būti atidžiam ir pasisaugoti apgaulių“, – nurodė specialistė.

Koks Dominykas Dirkstys meilėje?

Pokalbio pabaigoje L. Šukienė taip pat paanalizavo D. Dirksčio veidą iš santykių pusės. Pasak jos, nors veidoskaita pažadėti meilės negali, vis tik tam tikras savybes, kurios gali veikti santykius, pamatyti galima.

„Jis vyras, norintis lyderiauti ir vadovauti, tad jeigu atsiras žmogus, kuris norės perimti lyderystę, jam tai galėtų nepatikti.

Kitas dalykas, jis labai orientuotas į rezultatą, yra perfekcionistas, tad jis gali norėti paversti kitą žmogų tobulesniu, kas kitam taip pat gali nepatikti“, – pagrindines savybes išryškino ji. 

Veidoskaitos specialistė atkreipė dėmesį ir į kovotojo kaklo ilgį bei storį. Anot jos, D. Dirksčio kaklas ilgas – tai nepastovumo ženklas.

„Jis gali būti labai įvairus, tiek karjeroje, tiek santykiuose. Nepastovumas gali būti ne dėl noro mesti santykius, o dėl užsitęsusios rutinos – čia jo didžiausias priešas.

Vis tik negalima sakyti, kad ilgakakliai nori dažnai keisti partnerius. Jeigu jie turi pakankamai veiksmo karjeroje, tuomet jie gali praleisti santuokoje ilgus metus“, – sakė specialistė.

O štai kaklo storis, anot L. Šukienės, parodo vyro turimą drąsą. Anot jos, kuo storesnis kaklas, tuo daugiau drąsos turi vyras, o pas D. Dirkstį jis yra vidutiniškas.

„Dėl drąsos – ją reiktų palavinti. Galbūt savo egocentriškumu jis stengiasi maskuoti baimes, o ne paslaptis, kad mes įprastai labiau mėgstame tuos, kuriuos kiti giria labiau nei jie patys save.

Tad pagyros gali būti arba strateginis žingsnis prieš kitus kovotojus, tikintis, kad jie išsigąs, arba apie baimes pranešantis signalas“, – paaiškino ir užbaigė pokalbį ji.