Kodėl Lietuvoje svarstoma riboti greitį iki 100 km/val. visus metus? Ekonomistų ir politikų argumentai nustebins! (23)

Benzinui ir dyzelinui pabrangus iki neregėtų aukštumų, vis dažniau pasigirsta siūlymas automagistralėje neviršyti 100 km/val. greičio – nepaisant to, ar vasara, ar žiema. Šis ribojimas siūlomas ne dėl saugumo, o siekiant taupyti degalus.

Seimo narys, konservatorius Raimondas Kuodis, siūlo mažinti greitį automagistralėse, nes važiuojant didesniu greičiu automobiliai sunaudoja daugiau degalų. Kai kurie ekonomistai ir vairuotojai nesupranta tokio draudimo prasmės – rinktis mažesnį greitį ir taupyti degalus niekas nedraudžia, o spręsti, kaip taupyti savo degalus, turi patys žmonės, o ne valdžia.

Nuo balandžio automagistralėse galima važiuoti maksimaliai 130 km/val. greičiu. Vis dėlto Seime vėl pasigirsta siūlymas mažinti leistiną greitį nuo 130 iki 100 km/val. Mažinti greitį siūloma ne dėl saugumo, kuris priklauso nuo vairuotojo gebėjimų, automobilio ir kelio būklės, o dėl pabrangusių degalų: važiuojant lėčiau automobiliai sunaudoja mažiau kuro, tad galima sutaupyti pinigų ir galiausiai – naftos.

Šiuos siūlymus dažniau meta opozicija. Konservatorius R. Kuodis mažesnį greitį automagistralėse siūlo įtvirtinti jau dešimtmetį.

„Nereikia už kiekvieną galvoti, kaip reikia gyventi. Jei sugebame žmogų per referendumą paklausti, ar reikia Lietuvoje atominės elektrinės, jis turi atsakyti taip arba ne. Tad kuro sąnaudas žmogus gali susižiūrėti pats“, – teigė ekonomistas Marius Dubnikovas.

R. Kuodis pateikė ir skaičiavimą.

„Tie, kurie važiavo iš Vilniaus į Klaipėdą maksimaliu greičiu 130 km/val., sunaudojo apie 15 EUR daugiau degalų, bet sutaupė 15 minučių. Taigi kiekvienos minutės vertė – apie vieną eurą“, – tikino konservatorius.

Jeigu žmonės norėtų sutaupyti degalų ir pinigų, jie galėtų važiuoti lėčiau ir nesiskubinti. Dėl to įstatymo nebūtų privaloma: kiekvienas gali pats nuspręsti.

„Kodėl turėtume versti žmogų gyventi pagal primestas sąlygas, nesuteikdami jam pasirinkimo laisvės, tarsi jis negalėtų pats nuspręsti, kas jam geriausia?“ – svarstė M. Dubnikovas.

Vis dėlto R. Kuodis nurodo ir platesnį kontekstą: pirkdami naftą iš kai kurių šalių, remiame Lietuvai nedraugiškus režimus.

„Reikia bendro sutarimo: ar atkreipiame dėmesį į tai, kad mūsų nafta palaiko agresorius, kurie užpuola Ukrainą ir gali grasinti mums. Jei nekreipiame dėmesio, kyla klausimas, ar nusipelnome egzistuoti šioje pasaulio dalyje“, – sakė R. Kuodis.

Lietuva pernai daugiausiai naftos pirko iš Norvegijos, Afrikos šalių, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Jungtinės Karalystės, o daugiausia iš Saudo Arabijos.