Nužudyto paramediko mama prabilo pirmą kartą: likus 3 dienoms iki mirties Mantas ištarė žodžius, kurie dabar šiurpina (3)

Apie sūnaus gyvenimą, sudėtingus santykius su septyneriais metais vyresne Justina Gaigalaite ir ženklus, kurie, jos manymu, rodė artėjančią tragediją, pirmą kartą viešai prabilo nužudyto paramediko Manto Sadausko mama.
Moteris atvirai papasakojo apie nuolatinius poros konfliktus bei skaudžius dalykus, kuriuos Mantas ilgainiui sužinojo apie dabar nužudymu įtariamą buvusią žmoną – nuo tuščios alkoholio taros po pagalve iki kitiems vyrams siųstų erotinių nuotraukų.
Tiesa, nužudyto paramediko mama pasidalino sūnaus žodžiais, kurie šiandien skamba tarsi kraupi nuojauta – likus vos trims dienoms iki mirties Mantas sakė: „Aš dėl vaikų paaukočiau gyvybę.“
Mantui nepatiko tokios moterys
Išlydint nužudytą paramediką M. Sadauską giminaitė pratrūko: „Supūk tu pragare”
Nužudyto paramediko mama pasakojo, kad Mantas su Justina Gaigalaite susipažino motociklininkų bendruomenėje. Pasak jos, lemtinga pažintis įvyko miesto šventės metu.
„Važiavo motociklais palydoje, ji taip pat buvo su savo britva. Prie Senvagės sustojo visas būrys motociklininkų, bendravo ir ji iškart pastebėjo Mantą“, – prisiminė pašnekovė.
Anot jos, vėliau Justina iš bendrų pažįstamų sužinojo Manto socialinių tinklų paskyras ir pati inicijavo bendravimą.
„Ji susirado Mantą per feisbuką, pradėjo rašyti ilgas žinutes, vieną po kitos, labai intensyviai rodė dėmesį, siūlė susitikti“, – teigė nužudyto paramediko mama.
Moteris pasakojo, kad Justina už Mantą buvo vyresnė septyneriais metais, o iki pažinties su ja sūnus didžiausią dėmesį skyrė sportui ir motociklams.
„Mantas domėjosi sportu – rankų lenkimu, motociklais. Jis buvo visiškas abstinentas, net nerūkė. Vėliau man pasakojo, kad buvo nusivylęs ja: sakė, jog stovint motociklininkų būryje Justina rūkė sėdėdama ant motociklo. Tokios merginos jo visiškai nedomino, bet ji kažkaip sugebėjo prie jo prilipti ir nebepaleisti“, – kalbėjo sūnaus gedinti mama.
Pašnekovė teigė, kad Mantas ne kartą bandė nutraukti santykius su Justina, tačiau šiai vis prašant atleidimo pora vėl susitaikydavo.
„Jis buvo labai geras žmogus. Kiek savyje turėjo gėrio, tiek jo matė ir kituose. Gal net per daug pasitikėdavo žmonėmis – tikėjo, kad jie geri, tikėjo, kad ir ji pasikeitė“, – kalbėjo paramediko mama.
Moteris pasakojo, kad pora susituokė Justinai laukiantis vaikų, o vėliau gimė dvynukai. Anot jos, pirmuosius kelerius metus po vaikų gimimo marti buvo pasikeitusi.
„Tikrai kokius dvejus metus ji buvo kitokia, kol maitino vaikus. Tada ir valgyti pagamindavo, net mus kartais pavaišindavo, nepiktnaudžiavo alkoholiu. Mes sutardavome, padėdavome auginti vaikus, juos prižiūrėdavome“, – prisiminė ji.
Pašnekovė tikino, kad šeima visada stengėsi palaikyti Mantą ir jo antrą pusę bei sudaryti sąlygas porai pabūti dviese.
„Išleisdavome juos, kad praleistų laiką dviese, kartu į kiną, pasivažinėti motociklais. Kuo galėjome, tuo padėjome“, – sakė nužudyto paramediko mama.
Anot Manto mamos, abu vaikai užaugo ant tėčio rankų.
Asmeninio archyvo nuotr.
Mantas ne kartą mėgino skirtis
M. Sadausko mama teigė nuo pat pradžių jautusi nerimą dėl sūnaus santykių su Justina.
„Ji buvo gerokai vyresnė už jį, mačiusi labai spalvotą gyvenimą. Mantui pasakodavo, kaip draugavo su vaikinu, kuris vėliau pateko į kalėjimą, kaip jam per tvorą mėtydavo siuntinius. Taip pat žinojome, kad neblaivi automobiliu buvo atsitrenkusi į pastatą Biržuose“, – kalbėjo ji.
Pasak pašnekovės, Mantą nuo santykių su Justina bandė atkalbėti net jos buvęs draugas.
„Nežinia, iš kur buvo gavęs Manto telefono numerį, bet paskambino jam ir pasakė: „Bėk kuo greičiau, kol gali.“ Įspėjo nesigadinti gyvenimo, nes Justina – problemiška ir nenuspėjama“, – prisiminė paramediko mama.
Anot jos, nors Mantas ne kartą mėgino skirtis, Justina vis rasdavo būdų susitaikyti.
„Ji net prie jo darbo atvažiuodavo, automobilį balionais apkabinėdavo, atsiprašinėdavo. Manau, Mantas jai tikrai patiko, ji jį mylėjo“, – sakė pašnekovė.
Moteris pridūrė, kad sūnų perspėdavo ir kolegos iš greitosios medicinos pagalbos. „Net GMP darbuotojai jam sakydavo: saugokis jos, tu net nežinai, kas ji per viena“, – teigė ji.
Vis dėlto, anot gedinčios mamos, Mantas tikėjo žmonėmis ir vylėsi, kad Justina pasikeitė. „Jis pats buvo labai geras žmogus, todėl patikėjo, kad ji pasikeitė. Bet tas pokytis, mano akimis, truko tik dvejus metus“, – pridūrė ji.
Visada stengėsi įtikti
Sūnaus netekusi moteris pasakojo, kad bendraudama su ja Justina Gaigalaitė visuomet stengdavosi palikti gerą įspūdį – esą buvo mandagi, maloni ir itin komunikabili.
„Tai žmogus, turintis du veidus – arba labai gera, arba demonas. Tarsi būtų apsėsta“, – rėžė pašnekovė. Santykiai su marčia nutrūko prasidėjus skyryboms.
„Tiesiog nebesusitikdavome, ji neberašė, nebeskambino. Aš taip pat. Mantas su ja dar buvo susitikęs tris kartus aptarti reikalų dėl vaikų“, – sakė M. Sadausko mama.

Anot Manto mamos, abu vaikai užaugo ant tėčio rankų.
Asmeninio archyvo nuotr.
Pasak jos, Mantas siekė, kad vaikai būtų prižiūrimi lygiomis dalimis, nes manė, jog jiems vienodai svarbūs abu tėvai.
„Jis siūlė vaikus auginti 50/50 principu, nes suprato, kad vaikams reikalinga ir mama, ir tėtis“, – teigė pašnekovė.
Ji pridūrė, kad iš pradžių porai buvo paskirta mediatorė, tačiau, anot jos, Justina į susitikimus neatvykdavo. „Mantas vienas važiuodavo į paskirtus susitikimus, o jos nebūdavo“, – prisiminė ji.
Paramediko mama tvirtino, kad skyrybų procese Justina nesutiko su jokiais Manto siūlymais.
„Ji nesutiko, kad vaikai būtų prižiūrimi lygiomis dalimis, sakė padarysianti viską, kad jis jų apskritai nematytų. Ji su niekuo nesutikdavo – jei kažkas būdavo pasiūloma, viską versdavo skundais įvairioms institucijoms, o Mantas būdavo priverstas gintis“, – kalbėjo pašnekovė.
Ji taip pat teigė, kad Justina Gaigalaitė ribodavo Manto bendravimą su vaikais.
„Sūnus kiekvieną mėnesį turėdavo kreiptis į teismą dėl bendravimo grafiko. Kiekvieną mėnesį, įsivaizduojate…“ – kalbėjo M. Sadausko mama.
Pasak jos, vaikai nenorėdavo grįžti pas motiną ir kiekvieną kartą būdavo jautriai išgyvenę išsiskyrimą su tėvu.
„Vaikai verkdavo vežami pas mamą, nenorėdavo važiuoti. Mantas apie tai buvo pranešęs Vaikų teisėms, teismui pateikė ir įrodymus“, – teigė pašnekovė.
Moteris tvirtino, kad vaikai, jos žiniomis, motinos namuose matydavo netinkamą aplinką.
„Ką jie ten matydavo? Alkoholio vartojimą, besikeičiančius jos sugyventinius, kurie tai vienas, tai kitas prižiūrėdavo vaikus. Iš jos vaikai grįždavo jautrūs, neramūs, išsigandę“, – aiškino ji.
Nužudyto paramediko mama svarstė, kad vaikams teko išgyventi sudėtingas patirtis, o tai, anot jos, įvertino ir teismas.

Anot Manto mamos, abu vaikai užaugo ant tėčio rankų.
Asmeninio archyvo nuotr.
„Manau, galima tik įsivaizduoti, ką jie ten matė ir ką išgyveno. Tą, matyt, suprato ir Panevėžio teismas, todėl vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėčiu. Jie čia gimė, augo, pas tėtį turėjo saugią aplinką“, – sakė ji.
Pašnekovė taip pat teigė, kad Justina ne kartą su vaikais buvo neblaivi.
„Yra buvę atvejų, kai ji su vaikais buvo neblaivi, buvo nustačius net 2,10 promilės girtumą. Koks gali būti vaikų saugumas su tokia mama ir nuolat besikeičiančiais jos „draugais“?“ – kalbėjo M. Sadausko mama.
Moters įtaką lygino su juodąja magija
Paramediko mama pasakojo ne kartą bandžiusi perspėti sūnų apie sudėtingus santykius su Justina Gaigalaite. Anot jos, Mantą perspėdavo ir aplinkiniai.
„Tarsi kokios juodosios magijos įviliotas į voratinklį, iš kurio bandė ištrūkti, bet vis patikėdavo dviveide moterimi, jos atsiprašymais, pažadais nebegerti ir pasikeisti. O ji gerdavo net viena namuose – Mantas rasdavo tuščią tarą po pagalve ar paslėptą virtuvėje“, – kalbėjo pašnekovė.
Jos teigimu, ir pats Mantas ne kartą bandė kalbėtis su Justina, aiškintis jos elgesio priežastis, skatino ją keistis ir ieškoti pagalbos.
„Jis klausdavo, kas vyksta, kodėl taip yra, bandė padėti išlipti iš tokios situacijos. Bet, matyt, kadangi ji jau daug metų buvo gėrusi, vėl pradėjusi nebegalėjo sustoti“, – svarstė paramediko mama.
Mantas mamai buvo pasakojęs, kad dėl alkoholio vartojimo Justina neteko darbo.
„Buvę kolegos pasakojo, kokia agresyvi ji būdavo išgėrusi ir kaip stipriai gerdavo. Vėliau pradėjo nebegrįžti namo naktimis – vaikai likdavo su Mantu. Vieną kartą berniukas karščiavo, temperatūra buvo 38, o jos visą naktį nebuvo. Ryte grįžo neblaivi prie vairo“, – pasakojo ji.
Pašnekovės teigimu, vėliau Justinos gyvenime atsirado ir kitų vyrų.
„Mantas matydavo žinutes iš kitų vyrų – erotines nuotraukas, įvairius pasiūlymus. Ji susitikinėdavo ne su vienu vyru vienu metu. Jai nuolat reikėjo dėmesio, vyrų dėmesio. Pradėjo darytis plastines operacijas – krūtinės, lūpų. Kad tik sulauktų dar daugiau dėmesio“, – dėstė M. Sadausko mama.
Moteris taip pat teigė, kad Justina ribojo vaikų bendravimą su savo pačios mama.
„Tik tada, kai vaikus pasiimdavo Mantas, jie galėdavo važiuoti pas kitą močiutę ir bendrauti. Močiutė labai myli anūkus, visada palaikė Mantą, net teismuose pasakė visą tiesą apie savo dukrą. Ji suprato, kad tik su Mantu vaikams buvo saugu“, – atviravo paramediko mama.

Anot Manto mamos, abu vaikai užaugo ant tėčio rankų.
Asmeninio archyvo nuotr.
Pavydėjo vaikų meilės tėvui
Pašnekovės teigimu, sūnus itin stipriai išgyveno dėl vaikų ir to, ką jiems tenka matyti augant šalia motinos.
„Jam vaikai buvo viskas. Net likus trims dienoms iki mirties kolegei parašė: „Aš dėl vaikų paaukočiau gyvybę.“ Taip ir įvyko po trijų dienų… Jis be galo juos mylėjo, rūpinosi, vaikams buvo autoritetas“, – jautriai kalbėjo paramediko mama.
Anot jos, Justina Gaigalaitė pavydėjo stipraus vaikų ryšio su tėvu ir esą apie Mantą vaikams kalbėdavo tik neigiamai.
„Vaikai pasakojo: „Mama tetuką vadina asilu ir debilu, sako, kad jį užmuš.“ Įsivaizduojate, taip kalbėti prie vaikų? Sūnus labai tai išgyveno“, – teigė pašnekovė.
Ji pabrėžė, kad Mantas kovojo ne dėl finansinių klausimų, o dėl vaikų gerovės.
„Jis pats užsidirbdavo pinigus, turėjo batutų verslą, darbą. Kovojo tik dėl vaikų – kad jų kasdienybė būtų saugi, kad jie augtų apsupti artimų žmonių, senelių ir tėčio“, – sakė paramediko mama.
Kerštingumas liejasi per kraštus
Ji pridūrė, kad sūnus dar prieš tragediją buvo išsakęs skaudžią mintį.
„Mama, jeigu man kažkas atsitiks, tai bent jūs vaikus užauginsite dorais žmonėmis, kaip užauginote mus“, – Manto žodžius prisiminė pašnekovė.
Paramediko mama atvirai kalbėjo, kad vaikai itin sunkiai išgyvena tėčio netektį.
„Vakarais liūdi, verkia. Žiūri į debesėlius, į dangų, kaip žiūrėdavo su tėčiu. Jis jiems buvo visas gyvenimas“, – jautriai pasakojo ji. Šiuo metu anūkai lankosi pas specialistus.
„Neaišku, ką ir jiems ji galėjo padaryti, nes šiai moteriai kerštingumas liejasi per kraštus. Tokie žmonės pavojingi visuomenei – niekada nežinai, ko galima tikėtis“, – teigė paramediko mama.
Moteris kalbėjo, kad tragedija paliko daugybę sugriautų gyvenimų.
„Vaikai niekada nebematys savo tėčio, kuris jiems buvo tarsi žiburėlis. Jie visur būdavo kartu – skaitydavo pasakas, važiuodavo prie jūros, į baseiną, parkus“, – pasakojo ji.
Anot Manto mamos, abu vaikai praktiškai užaugo ant tėčio rankų.
„Mantas buvo išėjęs tėvystės atostogų, pats juos augino, keitė sauskelnes, rūpinosi. Gal todėl tarp jų ir susiformavo toks stiprus dvasinis ryšys – vaikai beprotiškai mylėjo tėtį“, – teigė pašnekovė.
Ji taip pat pasidalijo, kad net savo baigiamojoje kalboje Panevėžio teisme 2025 m. gegužės 15 dieną Mantas kalbėjo apie vaikų ateitį.
„Jis sakė norintis, kad vaikai būtų pakrikštyti, kad užaugtų dorais žmonėmis“, – pasakojo mama.
Šiuo dokumentu moteris pasidalijo ir su Lrytas. Atsiųstame dokumente taip pat rašoma: „Pasak ieškovės (J. Gaigalaitės), visi kiti vaikams artimi žmonės – tėvas, močiutė, senelis – yra kažkoks blogis, nuo kurių reikia slėpti vaikus. Vienintelis „geras“ yra tik jos tėvas, kuris apskritai mažiausiai kada nors rūpinosi vaikais.“
Tiesa, paramediko mamos teigimu, sūnui svarbiausia buvo šeima ir ramus gyvenimas.
„Jam rūpėjo šeima, jaukumas, ramybė. O ji buvo visiška priešingybė – vyrai, motociklai, vyriškas sportas, lėkimai, vakarėliai, alkoholis. Vaikai jai tapo manipuliacijos įrankiu kovoje prieš Mantą, nes žinojo, kad tai jam skaudžiausia“, – kalbėjo ji.
Anot Manto mamos, abu vaikai užaugo ant tėčio rankų.
Asmeninio archyvo nuotr.
„Visi žinojome“
Manto mamos nuomone, Panevėžio teismas buvo priėmęs teisingą sprendimą – 2025 metų gegužės 15 dieną nuspręsta, kad vaikai turi gyventi su tėčiu.
„Tačiau ji viską skųsdavo. Panevėžio teismo sprendimą apskundė Kauno apeliaciniam teismui, prašė iš naujo apklausti vaikus. Beveik metai praėjo – štai tokia mūsų teismų sistema“, – kalbėjo sūnaus netekusi moteris.
Paramediko mamos teigimu, vaikai jau buvo apklausti, o apklausų rezultatai, pasirodę balandžio 17 dieną, esą buvo palankūs Mantui.
„Vaikai nieko blogo apie tėtį nesakė, priešingai – minėjo jį tik gerais žodžiais. Turbūt tada ji suprato, kad Kaunas paliks galioti Panevėžio sprendimą, ir tai buvo galutinis taškas… Po trijų dienų, balandžio 20-ąją, sūnus buvo nužudytas“, – neslėpė emocijų pašnekovė.
Moteris taip pat priminė apie 2024 metų spalio 24 dieną jų kieme kilusį gaisrą.
„Mūsų privačioje teritorijoje buvo padegti automobiliai. Ekspertai nustatė, kad tai buvo tyčinis padegimas – sudegė du automobiliai“, – sakė ji.
Pasak M. Sadausko mamos, šeima iš karto turėjo įtarimų, kas galėjo būti susijęs su šiuo incidentu.
„Mes iš karto žinojome, kieno tai darbas, nes ji nuolat grasindavo Mantui. Tačiau policija greitai nutraukė tyrimą, esą trūko įrodymų. Ji visada išsisukdavo dėl savo pažinčių tam tikrame rate. Jeigu tada būtų buvę imtasi griežtesnių veiksmų, galbūt sūnus šiandien dar būtų gyvas. Ji jautėsi nebaudžiama“, – kalbėjo pašnekovė.







