„Beata nervingai rūko kamputyje“: tai, ką Lietuvoje valgiui gaminasi – internete jau virsta virusu (1)

Dar nuo sovietmečio Lietuvoje gajus stereotipas, kad studentai, dažniausiai – tie, kurie atvyksta į didmiesčius, turi mažai pinigų ir tenkinasi ganėtinai skurdžiu maisto racionu: kruopomis, makaronais, bulvėmis ar batonu, koldūnais ar kitais pusfabrikačiais. Tačiau lietuviams dar yra kur pasimokyti, norint pagaminti patiekalą beveik iš nieko.

Apie studentų išradingumą, bandant išgyventi turint mažai pinigų, legendos sklando dešimtmečiais – esą iš bėdos išsiverčia ir grauždami šaldytus koldūnus. O į Lietuvą iš Azijos studijuoti atvykę jaunuoliai demonstruoja tokius kulinarijos įgūdžius, kad šaldytas koldūnas greičiausiai jiems – pakankamai rimtas maisto produktas, kuriame bent yra mėsos.

Kulinarijos šedevras

Savaitės pradžioje tiktoke pradėjo plisti Vilniuje studijuojančio pakistaniečio vaizdo įrašas, kuriame studentas įamžino savo gyvenimą Lietuvoje.

„Life in Lithuania as an International Student from Pakistan“ – taip pavadintame 20 sekundžių trukmės vaizdo įraše matomi Vilniaus vaizdai, studentų Meka – Saulėtekio mikrorajonas.

Tačiau vienas gan trumpas šio vaizdo įrašo gabalėlis kaip reikiant sudomino lietuvišką internetą – kelias sekundes įamžinti studentiškos kulinarijos ruošimo ypatumai, būtent – keptuvėje kepamos batono riekės ir gruzdintos bulvytės.

@international_stu8 – #europe #viral #internationalstudent #student #pakistan ♬ som original – Gym Focused

Toks derinys – batonas ir bulvės – ganėtinai neįprastas ant lietuviško stalo.

Pats vaizdo įrašas sulaukė gana nemažo susidomėjimo – per tris paras tiktoke gavo beveik 6 tūkst. patiktukų, buvo pasidalytas daugiau nei 600 kartų, sulaukė beveik 800 komentarų.

Konkreti šio vaizdo įrašo dalis – toji pati, kurioje įamžintas patiekalas iš kepto batono ir gruzdintų bulvyčių, – išplito į kitus socialinius tinklus, tokius kaip feisbukas ar „Threads“, kur sulaukė vertinimų ir diskusijų, kaip maitinasi studentai, užsieniečiai ir užsieniečiai studentai.

Tokio kulinarijos šedevro vaizdu pasidalijo ir lietuviško feisbuko žvaigždė, humoristas Benas Lastauskas. „Gulbės, jei turėtų tiktoką“, – taip bulves su batonu įvertino B. Lastauskas.

Pastarasis įrašas sulaukė nemažai taiklių komentarų. „Jei perka bulvytes fri – gyvena kaip karalius“, „Gulbės būtų rojuj“, „Beata su savo receptais tyliai ir nervingai rūko kamputyje“ – taip keptą batoną su bulvytėmis įvertino feisbuko komentatoriai.

Ilgai sveikas neliksi

Nors toks patiekalas, kuriame mėsos kepsnį išradingai pakeičia batono riekės, o garnyrui – gruzdintos bulvytės, gali padėti greitai ir pigiai užkimšti skrandį ar net tapti vadinamuoju komforto maistu po vakarėlio mieste, akivaizdu, kad maistinės vertės daug jame nėra.

Nedrąsias viltis, kad gal šiokios tokios maistinės vertės, be angliavandenių, iš batono su bulvėmis galima gauti, sudaužo mitybos ekspertė Gintarė Jonaitytė.

„Batono ir gruzdintų bulvyčių derinys daugiausia suteikia greitai pasisavinamų rafinuotų angliavandenių ir riebalų (tai lemia staigų energijos pakilimą, bet ir greitą jos kritimą).

Maistinės vertės prasme tai yra laikinos energijos suteikiantis maistas, bet ne maistingas maistas, nes jame beveik nėra visaverčių baltymų (todėl sotumas trumpalaikis, greičiau grįžta alkis), skaidulų (dėl to blogėja žarnyno veikla ir cukraus kiekio kraujyje kontrolė), vitaminų ir mineralų (ypač B grupės vitaminų, magnio, kalio – svarbių nervų sistemai ir energijos apykaitai).

Be to, gruzdinant aukštoje temperatūroje naudojami riebalai sudaro oksidacinius junginius (jie didina uždegiminius procesus organizme ir apkrauna kepenis)“, – batoną su gruzdintomis bulvytėmis įvertino G. Jonaitytė.

Anot mitybos ekspertės, jei dietą sudarytų tik gruzdintos bulvės ir batonas, trumpuoju laikotarpiu galbūt didelės žalos ir nekiltų, tačiau vėliau prasidėtų problemos.

„Trumpą laiką – kelias dienas ar pavieniais atvejais – toks maistas mirtinos žalos nesukels (organizmas turi kompensacinius mechanizmus ir gali laikinai prisitaikyti).

Tačiau jei toks racionas tampa dažnas ar nuolatinis, jau po kelių savaičių gali pasireikšti energijos svyravimai (dėl greitai pasisavinamų angliavandenių sukeliamų gliukozės šuolių ir kritimų), dažnas alkio jausmas (dėl baltymų ir skaidulų trūkumo), virškinimo sutrikimai (dėl skaidulų stokos ir riebalų pertekliaus), mikroelementų trūkumo požymiai“, – teigė G. Jonaitytė.

O bandant tokiu maistu maitintis ilgą laiką gali laukti gan liūdnos pasekmės – iš pradžių galima tikėtis baltymų, vitaminų ir mineralų trūkumo, tuomet – cukraus kiekio kraujyje disbalanso (dėl nuolatinių gliukozės šuolių didėja insulino rezistencijos rizika), lėtinio žemo laipsnio uždegimo (susijusio su perdirbtu maistu ir oksiduotais riebalais), žarnyno mikrobiotos nuskurdimo (dėl skaidulų trūkumo), padidėjusios nutukimo, širdies ir kraujagyslių ligų bei metabolinių sutrikimų rizikos (nes organizmas ilgainiui nebesugeba kompensuoti mitybos disbalanso).

„Tokio raciono mityba neatlieka savo pagrindinės funkcijos – maitinti organizmą, jo ląsteles.

Ji suteikia energijos trumpam, bet neaprūpina organizmo reikalingomis statybinėmis ir reguliacinėmis medžiagomis. Toks maistas didina potraukį alkoholiui ar saldumynams dėl staigių cukraus kiekio kraujyje svyravimų.

Kai gliukozė greitai pakyla ir taip pat greitai krenta, organizmas ieško naujo greito „energijos šaltinio“ – saldaus maisto ar alkoholio, kuris trumpam pagerina savijautą, bet problemą dar labiau gilina“, – sakė G. Jonaitytė.