Per žingsnį nuo tragedijos: kiaulieną su adatos dalimi galėjo suvalgyti vaikai? (7)

Praėjusią savaitę Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) sulaukė pranešimo dėl nesaugaus maisto. Pranešime nurodoma, kad sušaldytame kiaulienos kumpyje buvo rasta adatos nuolauža.

VMVT, vykdydama oficialią importuojamų bei rinkai tiekiamų maisto produktų ir pašarų kontrolę, teikia informaciją apie nesaugius maisto, su maistu besiliečiančius produktus ir pašarus, nustatytus rinkos kontrolės ar importo kontrolės metu.

Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistemoje (RASFF – Rapid Alert System for Food and Feed) buvo paskelbta informacija apie mėsoje rastą adatos nuolaužą. Sušaldytas kiaulienos kumpis, kuriame buvo rasta adatos dalis, galioja iki kitų metų liepos 1d. 

Anot VMVT, mėsos tiekėjas yra įmonė „Baltic foods“, kuri mėsą pristatė bendrovei „Niklita“, užsiimančiai didmenine prekyba maisto produktais ir teikiančiai viešojo maitinimo paslaugas.

Svarbu paminėti, kad „Niklita“, sprendžiant iš viešos informacijos, aptarnauja nemažai ugdymo įstaigų. 

Paprastai tariant, mėsa, kurioje buvo adatos nuolauža, galėjo patekti į mokyklas, kur būtų patiekta valgyti vaikams.

Naujienų portalas tv3.lt susisiekė su bendrovėmis ir paprašė pakomentuoti šią situaciją.

Atsako tik už produkto gabenimą ir sandėliavimą

„Baltic foods“ nurodė, kad už gamybos procesą yra atsakingi ne jie, o produkto gamintojas.

Anot bendrovės, šiuo atveju – Danijos įmonė „Moesgaard Meat“.

„Mūsų įmonė šiuo atveju veikia kaip tiekėjas / tarpininkas prekyboje ir nedalyvauja gamybos procese jokiais etapais – nei ruošiant žaliavas šaldymui, nei gaminant produktą“, – pabrėžė „Baltic foods“.

Pasak bendrovės, jų pagrindinė funkcija – tinkamas produkto transportavimas, sandėliavimas šaltuosiuose sandėliuose bei pardavimo sąskaitų išrašymas.

Todėl „Baltic foods“ nurodė, kad dėl jų kaltės adatos nuolauža į mėsą patekti negalėjo.

„Norime atkreipti dėmesį, kad mėsa yra šaldyta, todėl į šaldytą mėsą adata pakliūti niekaip negali, žaliava yra supakuota į plastikinius maišiukus, bei yra uždarose kartoninėse dėžutėse.

Mūsų manymu, adatos nuolauža galėjo pakliūti arba pas gamintoją, arba vėlesniame atšildymo etape, kuriame „Baltic foods“ nedalyvauja“, – atkreipė dėmesį bendrovė.

Be to, „Baltic foods“ pabrėžė, kad tarpininkauja mėsą tik iš Europos sąjungos atitinkamų valstybių, veterinarijos tarnybų patvirtintų įmonių, kurios turi nepriekaištingą reputaciją. 

„Šiuo atveju, bendrovė yra Danijos įmonė, kuri yra patvirtinta Danijos institucijų, todėl Lietuvos VMVT turėtų kreiptis į Danijos bendrovę / VET tarnybą pradėti tyrimą“, – nurodė bendrovė.

Teikia maitinimo paslaugas mokyklose

„Niklita“ Lietuvoje suteikia maitinimo paslaugas nemažai daliai mokyklų. 

Sprendžiant iš internete viešai skelbiamos informacijos „Niklita“ teikia arba iki šiol teikė maitinimo paslaugas tokioms mokykloms ir gimnazijoms, kaip Kauno Vinco Kudirkos progimnazija, Vilniaus Levo Karsavino mokykla, Klaipėdos „Smeltės“ progimnazija, Velžio gimnazija, Vilniaus Gedemino technikos universiteto inžinerijos licėjus, Panevėžio „Šaltinio“ gimnazija, Valdo Adamkaus gimnazija ir kt.

„Niklita“ apgailestavo dėl susidariusios situacijos ir pabrėžė, kad kol kas ji kelia daug neaiškumų.

Anot bendrovės, neaišku, kaip mėsoje galėjo atsidurti adatos nuolauža.

„Tiekėjas, kurio mėsą naudojome, perka ją iš Danijos gamintojo. Dėl šio įvykio gavome gamintojo atsakymą, jog gamyboje adatos nenaudojamos.

Tiekėjas, būdamas tik mėsos produkcijos pardavėju, mėsos niekaip neperdirba, o tik fiziškai ją sandėliuoja, transportuoja. Mūsų įmonė gamyboje taip pat jokių adatų nenaudoja.

Gauta mėsos produkcija yra sandėliuojama, atšildoma, pjaustoma ir / ar malama, termiškai apdorojama. Adatos visiems šiems procesams nėra reikalingos, todėl jų negalėjo būti maisto gaminimo erdvėje“, – paaiškino „Niklita“.

Ji pridėjo, kad bet kokiu atveju, visų tą dieną iš mėsos pagamintų patiekalų prekyba buvo nutraukta, o maistas perduotas į atliekas.

„Turimas nepanaudotos mėsos likutis grąžintas tiekėjui ir pareikalauta šio gamintojo produkcijos nebetiekti. Taip pat pažymime, jog maisto gamyboje griežtai vadovaujamės visais maisto gamybą, maitinimą, maisto saugą ir higieną reglamentuojančiais įstatymais“, – pabrėžė bendrovė.

Kaip saugiai laikyti ir atšildyti mėsą?

VMVT primena, kad tinkamos mėsos laikymo sąlygos yra vienas svarbiausių veiksnių siekiant išvengti apsinuodijimų maistu. 

Mėsoje gali būti tiek ją gadinančių mikroorganizmų, tiek pavojingų ligų sukėlėjų, tokių kaip Salmonella ar Listeria monocytogenes. 

Tiesa, bakterijų kiekis tiesiogiai priklauso nuo temperatūros ir laiko. 

Prastai tariant, kuo aukštesnė temperatūra ir kuo ilgiau mėsa laikoma, tuo tikimybė didesnė, kad bakterijų skaičius padidės.

VMVT nurodo, kad saugi temperatūros riba laikant mėsą yra +3–4 °C, nes tokioje temperatūroje bakterijų augimas vyksta gerokai lėčiau. 

Tuo metu temperatūrai pakilus iki +7 °C, rizika sveikatai padidėja jau po kelių dienų. 

VMVT primena, kad ne mažiau svarbus ir mėsos atšildymo procesas.

„Saugiausia tai daryti šaldytuve, maždaug +4 °C temperatūroje. Tokiomis sąlygomis bakterijų dauginimasis išlieka ribotas. 

Atšildyta mėsa tampa kur kas jautresnė aplinkos poveikiui, todėl ją geriausia suvartoti kuo greičiau. Net ir laikant šaldytuve, po atšildymo bakterijų skaičius pradeda augti sparčiau nei šviežioje mėsoje“, – pridėjo VMVT.

Tarnyba pataria, kad laikant žalią mėsą šaldytuvo temperatūra turi būti ne aukštesnė nei +4 °C temperatūra. 

Ji prideda, kad užšaldytos mėsos niekada negalima atšildyti kambario temperatūroje, taip pat negalima tos pačios mėsos užšaldyti antrą kartą.

VMVT pataria po bet kokio sąlyčio su žalia mėsa kruopščiai nusiplauti rankas, įrankius ir paviršius. 

„Maisto saugos grandinėje vartotojas yra paskutinė, bet svarbiausia grandis. Tinkama temperatūra ir paprastos higienos taisyklės – tai patikimas būdas apsaugoti save ir kitus“, – aiškino VMVT.