Diskusija įsiplieskė: ar moterys Lietuvoje turėtų būti šaukiamos į kariuomenę? (27)

Vis garsiau kalbama apie moterų šaukimą

Diskusijos dėl moterų privalomosios karo tarnybos pastaraisiais mėnesiais tapo vis dažnesnės. Geopolitinė įtampa, Rusijos karas prieš Ukrainą ir NATO gynybos politikos pokyčiai paskatino kai kuriuos ekspertus siūlyti platesnį požiūrį į visuotinį pasirengimą gynybai.

Kol kas tai – tik idėja, tačiau visuomenėje ji kelia daug klausimų. Ar moterys turėtų būti šaukiamos taip pat kaip vyrai? Kaip tai paveiktų jų studijas, karjerą ir darbo rinkos balansą?

Jaunos moterys pasidalijo į dvi stovyklas

„Delfi“ kalbintos jaunos moterys neslepia skirtingų nuomonių.

19-metė studentė Julija idėją vertina skeptiškai: „Metai kariuomenėje pakeistų mano studijų planus ir trukdytų siekti svajonių karjeros. Tarnyba turėtų būti laisvas pasirinkimas, o ne prievolė.“ Ji priduria, kad toks įsipareigojimas gali sukelti emocinį nuovargį ir atitolinti nuo mokslo.

Tuo metu 24-erių Gabrielė, savanoriškai tarnavusi Krašto apsaugos savanorių pajėgose, į šaukimą žiūri visiškai kitaip. „Kariuomenė išmoko disciplinos, atsakomybės ir komandinio darbo. Tai įgūdžiai, kurie naudingi visur – nuo darbo biure iki asmeninio gyvenimo. Tarnybą laikau ne trukdžiu, o nauda“, – sako ji.

Gabrielė pabrėžia, kad būtent kariuomenė padėjo susidėlioti prioritetus ir išmokė greitai reaguoti stresinėse situacijose – patirtis, kuri jai praverčia iki šiol.

Studijos ir tarnyba: kaip suderinti?

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) atstovai ramina – aukštosios mokyklos jau dabar turi galimybių padėti studentams derinti mokslą ir tarnybą.

„NPPKT vyrams galioja nuo 2015 m., todėl sistema jau pritaikyta. Studentai gali pasiimti akademines atostogas karo tarnybai atlikti“, – teigiama ministerijos komentare.

Vis dėlto nuo 2026 m. planuojama reforma: šaukimas nebus atidedamas dėl studijų. Tai reiškia, kad jaunuoliai, įskaitant moteris, galėtų būti kviečiami į tarnybą dar prieš stojimą į universitetus.

ŠMSM priduria, kad tarnybą atlikusiems suteikiama finansinė parama ir net papildomi balai stojant į aukštąsias mokyklas. Valstybė apmoka gyvenimo išlaidas, aprangą, draudimą – todėl jaunuoliai neturėtų patirti finansinio nuostolio.

Darbo rinka: galimybė ar grėsmė?

Darbo rinkos ekspertai pabrėžia, kad svarbiausia – išlaikyti pusiausvyrą tarp lyčių lygybės ir socialinio teisingumo.

Darbo portalo „CV Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė teigia, kad privaloma tarnyba gali dar labiau apsunkinti moterų padėtį: „Jaunos moterys jau dabar patiria diskriminaciją dėl amžiaus ar motinystės planų. Tarnyba gali tapti dar vienu „stabdžiu“ karjerai.“

Ji siūlo aiškias garantijas – darbo vietos išsaugojimą, atlygio indeksavimą, karjeros tęstinumo užtikrinimą. „Be šių priemonių karo tarnyba gali tapti ne patirtimi, o kliūtimi“, – pabrėžia ekspertė.

Tuo tarpu įmonės „Emplonet“ vadovė Violeta Jakutė mato kitą pusę: „Brandžios organizacijos renkasi darbuotojus pagal kompetencijas, o ne pagal tai, ar jie tarnavo kariuomenėje. Daugumai darbdavių tai nebėra neigiamas faktorius.“

Pasak jos, tarnyboje įgyti įgūdžiai – disciplina, kritinis mąstymas, atsakomybė, komandinis darbas – yra tiesiogiai pritaikomi darbo aplinkoje ir net gali suteikti pranašumą.

Lygybės idėja ir realūs iššūkiai

Diskusija apie moterų šaukimą – tai ne tik karinė, bet ir socialinė tema. Vieni ją mato kaip lyčių lygybės išraišką, kiti – kaip naują spaudimą moterims.

Lygybės šalininkai pabrėžia, kad visuotinis šaukimas sustiprintų šalies vienybę ir parodytų, kad gynyba nėra vien vyrų atsakomybė. Kritikai atkreipia dėmesį į socialinį poveikį – riziką, kad jaunos moterys atsidurtų tarp dviejų sistemų: švietimo ir darbo rinkos, kurios dar nepasiruošusios tokiai permainai.

Kokia kryptimi judės Lietuva?

Šiuo metu Krašto apsaugos ministerija apie privalomą šaukimą moterims kalba atsargiai – kol kas tai tik teorinė galimybė. Tačiau ekspertai sutaria, kad diskusija neišvengiama.

Lietuva jau seniai deklaruoja lyčių lygybės principą, o moterys tarnauja kariuomenėje savanoriškai. Todėl klausimas, ar privaloma tarnyba turėtų tapti ir jų pareiga, – tik laiko klausimas.

Svarbiausia, kaip teigia specialistai, kad šis žingsnis būtų pagrįstas ne emocijomis, o aiškia strategija – garantuojančia moterų teises, studijų tęstinumą ir karjeros apsaugą.

Ką manote?

Ar privaloma karo tarnyba moterims būtų lygybės simbolis, ar pavojingas eksperimentas, galintis sulėtinti moterų karjeras?Pasidalinkite savo nuomone – ar toks sprendimas stiprintų visuomenę, ar ją dar labiau suskaldytų?