Ingrida Šimonytė prabilo apie šlykščiausią sulauktą repliką ir nematomą savo pusę: „Turiu vidinį valstietį“ (553)

„Aš nėjau į valdžią, kad man dovanotų gėlių, sakytų komplimentus ar visi mane labai mylėtų. Taip galvoti yra pats beviltiškiausias užsiėmimas. Politikas kaip krepšinio treneris. Kurį laiką tu gali būti labai geras, visi tau ploja, giria, o tada prasideda…“ – tinklalaidėje „Akis į akį su Arūnu Valinsku“ sakė buvusi premjerė Ingrida Šimonytė, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Nuo mažens tiesmukumu garsėjusi politikė teigė visada kėlusi nepatogumų: „Buvau iš tų, kurie nebijodavo pasakyti. Net tada, kai nelabai buvo galima pasakyt. Ir iš to, galbūt, gimė toks manymas, kad esu akiplėša.“

Kai ką nors sakyti beviltiška – ji taip pat randa priemonių pozicijai išreikšti.

„Yra buvęs toks Gražulis Seime, tai kai jis rėkdavo prie mikrofono, aš užsidėdavau ausines ir garsiai klausydavausi „Metallicos“. Tai buvo mano būdas negirdėti, ką jis sako“, – juokėsi buvusi premjerė.

Ir vis dėlto, nors tikina turinti storą odą ir išmokusi nereaguoti į nepagrįstas replikas, vienas parlamente išgirstas klausimas ją įskaudino.

„Yra toks pilietis, jis vis dar Seime, perbėgęs kelias partijas. Kai prasidėjo plataus masto invazija į Ukrainą, nenuostabu, kad ir Vyriausybė, ir aš asmeniškai palaikiau puolamą šalį.

Tas žmogus parlamente viešai manęs paklausė, kodėl skatinu karą. Klausime buvo įpinta mintis: ar todėl, kad tu neturi vaikų, tau negaila, kad žus Lietuvos vyrai? Nieko šlykštesnio manęs per visą kadenciją niekas nėra paklausęs“, – prisipažino I. Šimonytė.

Savo pasiryžimą tarnauti tėvynei tuomet Vyriausybei vadovavusi I. Šimonytė įtvirtino ir įstodama į Šaulių sąjungą – tapo medicininio būrio šaule.

Politikė šmaikštavo, kad yra netinkama žvejybai, nes per daug kalba. Turėdama laisvo laiko, ji mėgsta sudėtingas dėliones iš keleto tūkstančių detalių, grybauti, stebėti Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės rungtynes ir visada, kas Lietuvai beatstovautų, palaiko mūsiškius „Eurovizijoje“.

„Didžiausia pasaulio mistika, kad aš esu sodininkė. Visiškai nepaaiškinamas reikalas, nes kaip ir bet koks miesto vaikas, aš negalėjau pakęsti žemės ūkio ir kolektyvinio sodo. Tačiau prieš gerus penkiolika metų pastebėjau, kad sodininkavimas mane keistai ramina. Turiu vidinį valstietį, kuris neaišku iš kur ten yra atsiradęs“, – pasakojo I. Šimonytė.

Neatsiejama politikės gyvenimo dalimi tapo ir iš prieglaudos pasiimta Jorkšyro terjero veislės kalytė Perla.

Visą A. Valinsko ir I. Šimonytės pokalbį tinklalaidėje „Akis į akį su Arūnu Valinsku“, kviečiame žiūrėti čia: