Kas valdytų Baltarusiją po Lukašenkos? Apžvalgininkas įvardijo klausimą, kuris vis dažniau keliamas už uždarų durų

Aleksandras Lukašenka Baltarusiją valdo daugiau nei tris dešimtmečius, todėl klausimas, kas nutiktų šaliai jam pasitraukus iš valdžios, jau seniai nebėra vien teorinis.

Tačiau vienoje publikacijoje šis klausimas buvo pateiktas ypač dramatiškai.

Joje prisimintas 2023 metų laikotarpis, kai Baltarusijos autoritarinio lyderio sveikata buvo tapusi intensyvių spekuliacijų objektu, ir politikos apžvalgininko Dmitrijaus Bolkunco svarstymai apie tai, kas galėtų vykti šalyje pasibaigus A. Lukašenkos valdymui.

Vis dėlto čia būtina atskirti faktus nuo interpretacijų.

Viešai nėra patikimų medicininių duomenų, leidžiančių spręsti apie dabartinę A. Lukašenkos sveikatos būklę ar prognozuoti, kiek laiko jis dar galėtų eiti pareigas.

Tačiau klausimas, kaip Baltarusijoje būtų perduota valdžia jam pasitraukus, iš tiesų yra politiškai reikšmingas.

Antraštėje minimi neštuvai – ne naujas įvykis

Pirmiausia svarbi detalė, kurią lengva praleisti.

Publikacijoje minimas atvejis, kai A. Lukašenka esą buvo išneštas neštuvais, nėra naujas 2026 metų įvykis.

D. Bolkuncas kalbėjo apie 2023 metus, kai po A. Lukašenkos pasirodymų viešumoje kilo daugybė klausimų dėl jo savijautos.

Vėliau Baltarusijos valdžia stengėsi parodyti, kad šalies vadovas toliau dirba.

Todėl senų epizodų nereikėtų pateikti kaip įrodymo, kad A. Lukašenka dabar yra kritinės būklės.

Patikimų viešų medicininių duomenų tokiam teiginiui nėra.

Tikrasis klausimas daug didesnis

D. Bolkunco vertinimu, svarbiausias klausimas nėra net A. Lukašenkos sveikata.

Kur kas svarbiau – kas atsitiktų Baltarusijos politinei sistemai, jeigu daugiau nei tris dešimtmečius šalį valdantis žmogus staiga pasitrauktų.

A. Lukašenka Baltarusijos prezidentu tapo dar 1994 metais.

Per šį laikotarpį politinė sistema buvo smarkiai sutelkta aplink prezidento instituciją ir patį A. Lukašenką.

Todėl valdžios pasikeitimas Baltarusijoje būtų visiškai kitoks procesas nei valstybėje, kurioje politinės partijos reguliariai keičiasi valdžioje.

Kas pagal įstatymus perimtų prezidento funkcijas?

Baltarusijos Konstitucijoje yra numatyti valdžios tęstinumo mechanizmai.

Jeigu prezidento pareigos taptų laisvos, tam tikras funkcijas laikinai perimtų aukščiausi valstybės institucijų atstovai pagal tuo metu galiojančią konstitucinę tvarką.

Tačiau vien formalios Konstitucijos nuostatos neatsako į svarbiausią politinį klausimą.

Kas iš tikrųjų kontroliuotų valstybės institucijas?

Baltarusijoje didelę reikšmę turi prezidento administracija, saugumo struktūros, kariuomenė ir aukščiausi valdžios pareigūnai.

Todėl realus valdžios perdavimas galėtų būti gerokai sudėtingesnis už vien formalų pareigų perėmimą.

Atsirado dar vienas itin svarbus organas

Pastaraisiais metais Baltarusijos politinėje sistemoje sustiprinta Visos Baltarusijos liaudies susirinkimo reikšmė.

Po konstitucinių pakeitimų šiai institucijai suteikti reikšmingi įgaliojimai.

Jos pirmininku yra pats A. Lukašenka.

Tai svarbu kalbant apie galimą valdžios tęstinumą.

Analitikai jau anksčiau svarstė, kad politinės sistemos pertvarkymas galėtų suteikti A. Lukašenkai papildomą mechanizmą išlaikyti įtaką net pasikeitus jo formaliam vaidmeniui.

Tačiau tai yra politinė interpretacija – ne patvirtintas A. Lukašenkos pasitraukimo planas.

Vieno aiškaus įpėdinio nėra

Bene įdomiausia dabartinės sistemos savybė – viešai nėra paskelbtas žmogus, kuris būtų oficialiai ruošiamas perimti A. Lukašenkos vietą.

Tai palieka daug erdvės spėlionėms.

Baltarusijos valdžios elite yra aukštų pareigūnų, saugumo struktūrų vadovų ir politikų, tačiau nė vienas jų nėra oficialiai pristatytas kaip būsimas prezidento įpėdinis.

Todėl bet kokį konkretų vardą šiandien vadinti būsimu Baltarusijos vadovu būtų spekuliacija.

Vienas svarbiausių žaidėjų būtų Rusija

Kalbant apie Baltarusijos ateitį neįmanoma ignoruoti Maskvos.

Po 2020 metų prezidento rinkimų ir masinių protestų A. Lukašenkos valdžia tapo dar labiau priklausoma nuo Rusijos politinės, ekonominės ir saugumo paramos.

Po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą 2022 metais abiejų valstybių karinis bendradarbiavimas taip pat smarkiai išaugo.

Todėl didelio politinio pereinamojo laikotarpio Baltarusijoje atveju Rusija turėtų reikšmingų interesų.

Maskvai būtų svarbu, kad naujoji Baltarusijos valdžia nepakeistų šalies geopolitinės krypties.

Tačiau kiek ir kokiais būdais Rusija mėgintų paveikti konkretų valdžios perdavimo procesą, iš anksto patikimai nustatyti neįmanoma.

Yra ir visiškai kitokia Baltarusijos politinė jėga

Už dabartinės valdžios sistemos ribų veikia Baltarusijos demokratinė opozicija.

Po ginčijamų 2020 metų prezidento rinkimų viena pagrindinių jos figūrų tapo Sviatlana Cichanouskaja.

Ji ir jos komanda veikia už Baltarusijos ribų bei siekia demokratinių rinkimų ir politinės sistemos pakeitimo.

Tačiau šalies viduje valdžios institucijas ir saugumo aparatą kontroliuoja dabartinis režimas.

Todėl net A. Lukašenkai pasitraukus automatinis valdžios perdavimas opozicijai nėra numatytas.

Tam reikėtų gerokai platesnių politinių pokyčių.

2020-ieji parodė, kad visuomenės faktoriaus ignoruoti negalima

Baltarusijos ateities scenarijuose yra dar vienas labai svarbus elementas – pati visuomenė.

2020 metų prezidento rinkimus sekė didžiausi protestai per nepriklausomos Baltarusijos istoriją.

Šimtai tūkstančių žmonių skirtingu metu dalyvavo demonstracijose.

Valdžia protestus numalšino, daugybė opozicijos atstovų ir aktyvistų buvo sulaikyti arba pasitraukė iš šalies.

Tačiau tie įvykiai parodė, kad politinės krizės metu visuomenė gali tapti reikšmingu veiksniu.

Todėl būsimas valdžios perdavimas nebūtinai būtų vien uždaras aukščiausių pareigūnų susitarimas.

Ar Baltarusija galėtų pakeisti kryptį?

Tai vienas sunkiausiai atsakomų klausimų.

Vienas scenarijus – po A. Lukašenkos valdžios sistema iš esmės išlieka tokia pati, tik atsiranda kitas vadovas.

Kitas – prasideda konkurencija tarp skirtingų valdžios elito grupių.

Dar vienas scenarijus būtų platesnė politinė transformacija ir bandymas keisti santykius tiek su Rusija, tiek su Vakarais.

Tačiau šiandien nėra pakankamo pagrindo teigti, kuris iš šių scenarijų įvyktų.

Baltarusijos politinė sistema yra uždara, todėl viešai prieinama informacija apie galimus valdžios perdavimo planus yra ribota.

Lietuvai šis klausimas itin svarbus

Baltarusijos valdžios ateitis Lietuvai nėra tolima geopolitinė tema.

Abi valstybės turi daugiau kaip 600 kilometrų bendrą sieną.

Lietuvai svarbūs migracijos, pasienio saugumo, karinio saugumo, Astravo atominės elektrinės ir Rusijos karinio buvimo Baltarusijoje klausimai.

Todėl bet kokie dideli politiniai pokyčiai Minske tiesiogiai paliestų ir Lietuvos saugumo politiką.

Būtent dėl to Baltarusijos politinis stabilumas ir galimas valdžios perdavimas atidžiai stebimi ne tik Varšuvoje ar Briuselyje, bet ir Vilniuje.

Tačiau vieno atsakymo į klausimą „kas po Lukašenkos?“ šiandien nėra

Dramatiškos antraštės gali sudaryti įspūdį, kad Baltarusijoje jau prasidėjo kova dėl įpėdinio arba kad A. Lukašenkos pasitraukimas neišvengiamai artėja.

Patikimi vieši duomenys to nepatvirtina.

Nėra oficialiai paskelbto įpėdinio.

Nėra patvirtintos A. Lukašenkos pasitraukimo datos.

Taip pat nėra patikimų viešų medicininių duomenų, kurie leistų prognozuoti jo sveikatos būklės raidą.

Tačiau vienas dalykas aiškus: po daugiau nei 30 metų vieno žmogaus valdymo Baltarusijos perėjimas į laikotarpį be A. Lukašenkos būtų vienas reikšmingiausių politinių pokyčių regione.

Ir būtent todėl klausimas „kas valdys Baltarusiją po Lukašenkos?“ analitikams yra gerokai svarbesnis už gandus apie vieną jo viešą pasirodymą ar prieš kelerius metus įvykusį sveikatos epizodą.