Kuo sovietmečiu moterys plovė plaukus, kai šampūno nebūdavo net per pažintis? (283)

Sovietiniais laikais daugelis kasdienių dalykų, kurie šiandien atrodo savaime suprantami, buvo tikra prabanga. Deficitas apėmė beveik viską – nuo drabužių iki elementarių higienos priemonių. Šampūnas taip pat priklausė prie tų retų produktų, kuriuos moterys medžiodavo mėnesių mėnesius.

Šampūnas – deficito simbolis

Sovietmečiu šampūnas buvo laikomas prabangos preke. Kai tik jis pasirodydavo lentynose, pirkėjos jį išgraibstydavo per kelias valandas. Dažniausiai moterys neturėjo jokio pasirinkimo – niekas nekreipė dėmesio į tai, ar produktas skirtas riebiai, sausai ar dažytai galvos odai. Pirkdavo tai, kas buvo, ir stengdavosi naudoti kuo taupiau.

Vienas buteliukas galėjo tarnauti pusmetį ar net ilgiau. Dėl to šampūną dažnai naudodavo tik ypatingomis progomis – prieš šventes ar svarbius susitikimus.

Skalbimo milteliai vietoje šampūno

Kai šampūno trūkdavo, moterys ieškodavo kūrybiškų išeičių. Vienas iš populiariausių pakaitalų buvo… skalbimo milteliai. Jie buvo suplakami rankomis iki putų ir naudojami plaukams bei galvos odai plauti.

Skalbimo milteliai putodavo gerai ir turėjo stipresnį kvapą nei buitiniai ar deguto muilai. Tiesa, jų sudėtyje buvę cheminiai junginiai dažnai sukeldavo odos paraudimą ar niežėjimą, bet tuo metu tokie šalutiniai poveikiai mažai kam rūpėjo – svarbiausia buvo švara.

Kiaušinio trynys – natūrali alternatyva

Kitas populiarus būdas – plaukų plovimas kiaušinio tryniu. Manoma, kad jis suteikdavo plaukams natūralaus blizgesio ir švelnumo.Procedūra buvo atliekama tik vėsiame vandenyje – kad trynys nesutrauktų. Šis būdas buvo laikomas vienu efektyviausių, ypač tarp moterų, kurios negalėjo sau leisti pirktinio šampūno.

Muilas ir naminiai mišiniai

Aromatinis muilas taip pat buvo naudojamas vietoje šampūno. Tačiau po plovimo plaukai dažnai tapdavo šiurkštūs, prarasdavo žvilgesį, o ant galvos odos galėdavo likti muilo likučių.

Kai kurios moterys gamindavo maitinamuosius mišinius – iš sugedusio pieno, kiaušinių, net ruginės duonos. Duona buvo mirkoma vandenyje, o gauta košelė naudojama kaip kaukė. Svarbiausia taisyklė: viską kruopščiai išskalauti, kad plaukai neliktų lipnūs ar kieti.

Plaukų skalavimas actu ir žolelėmis

Norint suteikti plaukams blizgesio, buvo plačiai naudojami natūralūs skalavimo būdai – vanduo su keliais šaukštais acto ar citrinos rūgšties.Kai kur moterys virė ramunėlių, dilgėlių ar varnalėšų nuovirus, kurie veikė kaip natūralus kondicionierius.

Tokie naminiai receptai tapo ne tik būtinybės, bet ir išradingumo simboliu – grožio procedūros buvo improvizuojamos iš to, kas buvo po ranka.

Trumpai

• Sovietmečiu šampūnas buvo retenybė – viena pakuotė galėjo tarnauti pusmetį.
• Trūkstant priemonių, plaukai buvo plaunami skalbimo milteliais, kiaušinio tryniu ar muilu.
• Moterys gamino mišinius iš ruginės duonos ir pieno, skalavo plaukus actu ar žolelių nuovirais.
• Grožio ritualai tapo išradingumo ir prisitaikymo simboliu.