Rusija pateikė ultimatumą NATO: išveskite karius iš Rytų Europos (21)

Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas interviu propagandinei agentūrai TASS pareiškė, kad karas Ukrainoje tęsis tol, kol NATO „neišeis“ iš Rytų Europos. Pasak jo, NATO buvimas regione esą yra pagrindinė kliūtis taikai, o norint nutraukti konfliktą, būtina iš esmės keisti visos Europos saugumo sistemą. Šis pareiškimas iš esmės kartoja dar 2021 metų gruodį Rusijos pateiktus reikalavimus, likus vos keliems mėnesiams iki plataus masto invazijos į Ukrainą.

Primena seną ultimatumą – tik dar griežtesnį

Riabkovas aiškino, kad „esminė“ problema tarp Rusijos ir JAV išlieka neva nekontroliuojama NATO plėtra į rytus. Anot jo, būtina teisiškai uždrausti Aljansui plėstis toliau ir grąžinti visą karinę struktūrą į padėtį iki 1997 metų – t. y. išvesti pajėgas iš Lenkijos, Baltijos šalių, Rumunijos, Bulgarijos, Čekijos, Vengrijos.

Diplomatas taip pat priminė 2021 metų pabaigos „saugumo garantijų“ paketą, kurį Maskva pateikė JAV ir NATO: jame buvo įtraukti reikalavimai nedeployuoti smogiamosios ginkluotės prie Rusijos sienų, nesurengti didelių karinių pratybų regione ir suteikti Rusijai teisę vetuoti bet kurios buvusios Sovietų Sąjungos šalies narystę NATO.

Putinas reikalauja dar daugiau

Pasak „Reuters“ šaltinių, V. Putinas šiuo metu reikalauja ne tik NATO atsitraukimo, bet ir oficialaus įsipareigojimo raštu, kad Ukraina, Moldova ir Sakartvelas niekada netaps Aljanso narėmis. Be to, Maskva reikalauja atšaukti visas sankcijas, atblokuoti Centrinio banko rezervus ir perduoti Rusijai visą keturių Ukrainos regionų – Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporožės – kontrolę.

Tai nebe paprasti saugumo reikalavimai, o bandymas diktuoti naują geopolitinį žemėlapį – sąlygas, kurias Vakarai įvardija kaip nepriimtinas ir žeminančias tarptautinę teisę.

JAV reaguoja: galime kalbėtis, bet sprendžia Trumpas

Įdomu tai, kad JAV prezidento specialusis pasiuntinys Keithas Kelloggas „ABC News“ laidoje užsiminė, jog JAV yra pasirengusios aptarti NATO plėtros klausimą kaip dalį taikaus konflikto sureguliavimo. „Rusija visada kels šį klausimą. Jie kalba ne tik apie Ukrainą. Jie taip pat mini Gruziją ir Moldovą. Mes sakome: gerai, galime aptarti NATO plėtros stabdymą“, – sakė K. Kelloggas.

Tačiau jis pabrėžė, kad bet koks sprendimas šiuo klausimu priklausys nuo būsimo JAV prezidento, vis dažniau užsimenant apie galimą Donaldo Trumpo sugrįžimą į Baltuosius rūmus ir jo poziciją dėl Aljanso.

Vakarų reakcija – kategoriška

Nepaisant Rusijos bandymų spausti diplomatiškai, NATO šalių vadovai kol kas laikosi vieningos pozicijos: jokio išvedimo iš Rytų Europos nebus. Priešingai – NATO buvimas regione nuolat stiprinamas. Ypač po invazijos į Ukrainą, Lietuva, Lenkija, Estija ir kitos šalys tapo svarbiausiomis Aljanso atramomis rytinėje fronto linijoje.

Šiandienos pareiškimai daugeliui analitikų skamba kaip desperatiškas bandymas išderėti sau „minkštą nusileidimą“ po metų trukusio karo, kurio eiga Maskvai vis dažniau tampa nepalanki.