Šaltakraujiškai nužudžius vos 31-erių paramediką prabilo advokatas: papasakojo, kokie žiaurūs gali būti žmonės (6)

Antradienio vakarą paaiškėjo tragiška žinia – be žinios dingęs 31-erių Panevėžio greitosios medicinos pagalbos (GMP) darbuotojas Mantas Sadauskas rastas negyvas. Radus kūną buvo sulaikyti trys įtariamieji, tarp jų – ir buvusi aukos sutuoktinė, Europos čempionė Justina Gaigalaitė, kurią teismas leido suimti dviem mėnesiams. Aiškėja, kad nusikaltimas galėjo būti itin žiaurus – kaip pranešama, jauno paramediko kūną buvo bandyta sudeginti įvyniojus į batutą.

Tyrimas dėl šio nusikaltimo tęsiasi – šiandien į teismą atvesti visi trys įtariamieji dėl paramediko Manto Sadausko nužudymo. Vienas iš įtariamųjų ir J. Gaigalaitė suimti dviem mėnesiams, skelbiama, kad vienas iš įtariamųjų paleistas už užstatą.

Šis atvejis prisideda prie jau anksčiau Lietuvoje fiksuotų panašių buitinių konfliktų, kurie peraugo į sunkius nusikaltimus.

Apie tai, kokios priežastys dažniausiai slypi už tokių nusikaltimų ir kokių atvejų yra pasitaikę Lietuvoje, naujienų portalui tv3.lt pasakoja advokatas Valdemaras Bužinskas.

Emocinių konfliktų virsmas nusikaltimais

Advokatas V. Bužinskas pasakoja, kad buitiniai nužudymai dažniausiai kyla iš artimoje, kasdienėje aplinkoje susiformuojančių emocinių santykių.

Pasak jo, nors konkretūs atvejai gali skirtis, jų bendras pagrindas neretai būna emocinis nestabilumas.

„Kas labai dažnai nutinka padidinto jausmingumo žmonėms, kurie skriaudą suvokia labai savitai – kai jie pradeda ją jausti, savyje ima auginti keršto ir neapykantos jausmą“, – teigia jis.

Advokatas priduria, kad tokie nusikaltimai dažniausiai kyla iš nesutarimų šeimoje ar artimuose santykiuose – tarp sutuoktinių ar buvusių partnerių, kai vienas asmuo yra žeminamas, engiamas ar patiria nuolatinį psichologinį spaudimą.

„Dėl to, pavyzdžiui, racionalumo ieškoti tokiuose santykiuose yra sudėtinga, o [nužudymų] motyvai ar priežastys paprastai suprantami tik patiems tiems žmonėms“, – sako V. Bužinskas.

Panašūs nužudymo atvejai Lietuvoje

Advokato V. Bužinsko teigimu, jo praktikoje pasitaikė ne vienas panašus atvejis Lietuvoje, kai nusikaltimai kilo iš ilgai trunkančių konfliktų, emocinės įtampos ar keršto. 

„Vaikinas draugavo su mergina, tačiau ji jį paliko dėl jo charakterio ir perdėto pavydo. Vėliau jis ją persekiojo, bandė susigrąžinti. Galiausiai, ją patykodamas, nužudė ir išprievartavo“, – pasakoja pašnekovas.

Jis taip pat prisimena atvejus, kai konfliktai šeimoje ar artimoje aplinkoje perauga į itin skaudžias pasekmes. Tokios istorijos kelia nerimą dėl galimų smurto eskalacijos pasekmių.

Vienu atveju žmogus ilgą laiką buvo žeminamas žmonos giminaičių, ypač uošvienės – ši istorija baigėsi kraupiu jos nužudymu.

„Jis įsivaizdavo, kad žmogus buvo jo gyvenimo nuodytojas, o kadangi jis mylėjo savo žmoną, jis niekaip kitaip nesugalvojo, kaip atsikratyti uošvės ir pasmaugė“, – teigia jis.

Advokatas V. Bužinskas taip pat prisimena atvejį, kai senelė nužudė savo anūką. Pasak jo, anūkas nuolat vogdavo jos pinigus, neskirdavo jų maistui, neprižiūrėjo senolės, kuri pati buvo beveik nevaikščiojanti.

Ilgainiui susikaupusi nuoskauda, matant, kaip iš po pagalvės paimama jos pensija, privedė ją prie tragiško sprendimo – moteris po pagalve paslėpė šukę ir ja perpjovė anūko gerklę.

Dar vienas pavyzdys – verslo partnerių konfliktas, kai vienas jų, patyręs apgaulę ir finansinį nuostolį, nužudė kitą partnerį.

„Tokių atvejų galima vardinti ir vardinti“, – priduria advokatas, pabrėždamas, kad dažniausiai tokiose bylose ryškiausias motyvas išlieka kerštas, kylantis iš stiprių emocijų ir ilgalaikių nuoskaudų.

Emocinis ryšys ir nusikaltimų priežastys

Emocinio pagrindo nusikaltimai, pasak advokato, yra dažnai susiję su stipriais tarpasmeniniais ryšiais, kurie net ir po išsiskyrimo gali visiškai nenutrūkti.

„Labai dažnai net ir tie žmonės, kurie išsiskiria, vis tiek tarp jų lieka labai stiprus emocinis ryšys, o nuo meilės iki neapykantos yra tik vienas žingsnis“, – teigia jis.

Anot advokato, būtent šis ryšys gali kisti iš teigiamų emocijų į stiprią neapykantą, kurią žmogus dar labiau kursto prisiminimais apie buvusius santykius, kol galiausiai praranda emocinę pusiausvyrą.

Kalbėdamas apie nusikaltimų pasiskirstymą pagal lytį, advokatas pažymi, kad dažniau nusikaltimus Lietuvoje įvykdo vyrai.

„Procentaliai visgi daugiau vyrai, bet moterys būna arba kurstytojos tokiose nužudymo bylose, arba padėjėjos“, – aiškina jis.

Pasak advokato, moterys retai būna tiesioginės vykdytojos, dažniau jos pasitelkia kitus asmenis ar pažįstamus.

Teismo sprendimas dėl kardomųjų priemonių įtariamiesiems

Šiandien Panevėžio apylinkės teismas priėmė sprendimus dėl kardomųjų priemonių taikymo paramediko M. Sadausko nužudymo byloje sulaikytiems įtariamiesiems. 

Prokuroras Lukas Krivickas prašė teismo leisti J. Sadauskienę suimti maksimaliam trijų mėnesių laikotarpiui. Teismas šį prašymą tenkino iš dalies ir leido įtariamąją suimti dviem mėnesiams. Jai pareikšti įtarimai dėl tyčinio nužudymo ir neteisėto laisvės atėmimo.

Moters advokatas Vaidotas Sviderskis teisme žurnalistams sakė, kad jo ginamoji kaltės nepripažįsta. 

Kitą įtariamąjį, Vilių Solkan, prokuroras L. Krivickas teismo prašė leisti suimti maksimaliam trijų mėnesių laikotarpiui. Panevėžio apylinkės teismas iš dalies tenkino prokuratūros prašymą ir minėtą įtariamąjį leido suimti dviejų mėnesių laikotarpiui.

Vieną iš įtariamųjų byloje teismas nutarė paleisti į laisvę ir pritaikė jam 5 tūkst. eurų užstatą. Prokuroras teismo prašė leisti suimti šį vyrą vienam mėnesiui.  Pastarasis, kaip skelbė žiniasklaida, yra Ilja Solkan, kito įtariamojo byloje V. Solkan tėvas. 

Kaip BNS informavo Panevėžio apylinkės teismo pirmininko patarėja Aistė Ramanauskienė, teisėja neleido suimti šio asmens, nes jis neįtariamas nužudymu, su juo nesiejamas. 

Įtarimas jam pareikštas dėl neteisėto ginklo laikymo. Todėl, teisėjos manymu, suėmimas būtų pernelyg griežta kardomoji priemonė.

Paramediko kūnas buvo suvyniotas į batutą ir užkastas

Naujienų portalas tv3.lt primena, kad trečiadienį dieną paaiškėjo kraupios detalės apie žiauriai nužudytą paramediką, pareigūnai atskleidė, kad kūnas buvo užkastas ir galimai įvyniotas į batutą, kurį neegzistuojančiam klientui vežė nužudytasis.

Apygardos vyriausiasis prokuroras informavo, kad ikiteisminis tyrimas šiu metu atliekamas dėl trijų nusikaltimo veikų – neteisėto laisvės atėmimo, tyčinio nužudymo bei neteisėto disponavimo ginklais.