Prakalbo apie šaltakraujiškai pusseserę nužudžiusį 29-erių Beną: štai ko galėjo nepastebėti kiti (1)

Vakar Lietuvą sukrėtė net du žiaurūs nužudymai Kaune – policija neatmeta, kad abu šie nusikaltimai gali būti susiję. Intensyviai vykdoma nužudymu įtariamo Beno Mikutavičiaus paieška.

Naujienų portalas tv3.lt primena, kad ketvirtadienį V. Krėvės prospekte buvo rastas 2003 m. gimusios merginos kūnas su pjautine žaizda, tos pačios dienos vakarą pranešta, kad rastas dar vienas kūnas – 2001 m. gimusios moters, pirminiais duomenimis, su smurto žymėmis. Daugiabučius, kur rasti merginų kūnai, skiria vos keli šimtai metrų. Paaiškėjo, kad įtariamąjį su viena iš nužudytųjų sieja giminystės ryšiai – ji yra jo pusseserė.

Vakar Kauno policija išplatino įtariamojo nuotraukas – ieškoma 1996 m. gimusio B. Mikutavičiaus, kuris įtariamas padaręs bent vieną iš šių žiaurių nusikaltimų. Policija toliau tiria nužudymų aplinkybes.

Nusikaltimai retai būna suplanuoti iš anksto

Šie atvejai visuomenėje pasėjo nerimą ir įžiebė diskusijas, kas priveda prie tokių kraupių nusikaltimų. Psichologas Edvardas Šidlauskas naujienų portalui tv3.lt sako, kad tokie veiksmai dažniau būna spontaniški nei kruopščiai suplanuoti.

„Turbūt retai kas planuoja iš anksto žmogaus nužudymą. Dažniausiai tai, vis dėlto, vyksta spontaniškai, impulsyviai, kai žmogus nesuvaldo savo emocijų ir jos nugali tuo metu, tarsi kažkoks apsėdimas, kaip kai kurie komentuoja.

Tiesiog tai yra per daug stiprios emocijos ir neveikia logika, kažkokia valia, blaivus mąstymas, žmogus apkvaitęs galbūt nuo keršto, nuo pykčio, nuo skausmo, nuo dar kažko ir jis gali tai padaryti“, – aiškina ekspertas ir priduria, kad atsipeikėjęs nusikaltėlis gali pats išsigąsti dėl to, ką padarė.

Savo praktikoje psichologas sako pastebėjęs tam tikrą tendenciją – neretai tokių veiksmų šaknys slypi giliai žmogaus praeityje:

„Žmonės, kurie apskritai yra linkę daryti sunkius nusikaltimus ilgą laiką, įvairius, nebūtinai smurtinius, paprastai, kaip mano praktikoje yra buvę,ttai yra žmonės, kurie yra stipriai ir giliai sužeisti patys.

Ta prasme, jie nešioja savyje tokią didelę nuoskaudą, tad tiesiog jie pripranta atsiriboti nuo savo jausmų, emocijų, nes tai yra per sunku, nes juos kažkas stipriai sužalojo.“

Tokie žmonės tampa uždari, be empatijos, vedini šaltakraujiško pykčio ar agresijos, įpranta „išjungti“ jausmus, nes jie per daug skausmingi.

Kartais ir gyvenime patirtos nuoskaudos virsta patologine neapykanta tam tikrai žmonių grupei.

„Tarkime, pavyzdžiui, jeigu vyras nukentėjęs nuo moters, kažkokios išdavystės, prasideda tokia kaip patologinė moterų neapykanta.

Kitos [moterys] tikrai nesusijusios, bet tai yra kaip projekcija, į kitas moteris projektuojama situacija, kaltė, skausmas dėl kažko ir jos kenčia, nors yra visiškai nesusijusios“, – pastebi pašnekovas.

Empatijos nebuvimas gimdo šaltakraujiškumą

Ekspertas pabrėžia, kad nusikaltimus darantys asmenys gali turėti psichopatinės asmenybės bruožų. Vienas jų – empatijos nebuvimas.

„Jie neturi empatijos, nes pas juos nesigamina tam tikri dalykai, jie tiesiog negali atjausti kito skausmo ir čia yra jų ir silpnybė, ir, kažkuria prasme, pranašumas. Jie šaltakraujiškai gali susidoroti“, – sako ekspertas.

Vis tik nebūtinai prie tokių veiksmų priveda koks nors sutrikimas – įtakos gali turėti daugybė veiksnių:

„Čia daug labai faktorių susiję – ir žmogaus vertybės, ir jo įsitikinimai, auklėjimas, ir jo asmeninė patirtis, traumos, ir jo biologija, prigimtis, genai, ar yra ten empatija, ar nėra.“

Vienas iš veiksnių, kodėl žmogus nejaučia empatijos, gali būti ir jo vaikystė. Pavyzdžiui, Alice Miller knyga „Nereikalingas raktas“ atskleidė, kad tokių diktatorių kaip Stalinas, Hitleris, žmonių, kurie šaltakraujiškai žudo žmonės, vaikystė buvo žiauri, šalta ir traumuojanti, kupina fizinio, emocinio skausmo ir daugelis jų šalia neturėjo žmogaus, kuris atjaustų ir palaikytų.

„Tokia vienatvė, kad aš prieš pasaulį, išgyvensiu arba žlugsiu, vyksta kova ir paprastai jie išauga pripratę prie skausmo, prie tos kovos, išlikimo, ir jie taip gyvena suaugę – toliau kovoja tas kovas.

Pagrindinis dalykas – empatijos nebuvimas – dažnai atsiranda dėl to, kad nėra šalia empatiško suaugusio tokių žmonių gyvenime“, – kalbėjo E. Šidlauskas.

Pokyčiai žmogaus elgesyje ar nuotaikoje – svarbus ženklas

Paklaustas, ar esantys šalia tokio žmogaus gali pastebėti kokius nors ženklus, kad gali būti einama prie žiauraus nusikaltimo įvykdymo, psichologas sako, kad, jo manymu, yra ženklų, kuriuos galima pastebėti.

Toks ženklas gali būti pasikeitimai žmogaus elgesyje – jis gali tapti uždaresnis, tylesnis, arba priešingai – neįprastai džiugus, linksmas.

Jei nusikaltimas planuojamas, jam ruošiamasi – kaip rodo užsienio istorijos, pasiruošimai gali vykti ir pusę metų ar metus – taip pat galima pastebėti, kad jis pasikeitęs, kad kažkam ruošiasi.

„Dažniausiai, jeigu tai ne profesionalas, kažkaip išsiduoda vis tiek, kažkur kažkam gal net „pasigiria“ ir pasipasakoja“, – priduria psichologas.

Geriausia apsauga – būti pasiruošus

Kraupūs nužudymai dalį visuomenės sukaustė baime – kai kurie teigia net bijantys išeiti iš namų. Vis tik pašnekovas pažymi, kad šioje situacijoje veikia principas „skęstančiųjų gelbėjimas – pačių skęstančiųjų reikalas“.

„Aš tikrai nesakyčiau atsipalaiduokite, niekas negresia ir būkit ramūs. Visada verta ruoštis ir turėti kažkokį tai planą, kaip gintis, ypač kai tai liečia nepilnamečius, galbūt žmones su negalia ar stipresnius, pažeidžiamus asmenis. Niekas nėra apsaugotas“, – sako psichologas.

Jis apžvelgia bendrą tendenciją Lietuvoje – visuomenė tampa vis neramesnė dėl geopolitinių įvykių, įvairių sukrėtimų, ne tik mūsų šalyje, bet ir visame pasaulyje didėja susiskaldymas, uždarumas, empatijos, socialumo stoka, didėja susvetimėjimas.

Tokie atvejai, kaip šis, sukrečia, sukelia nerimą, bet geriausia apsauga – būti pasiruošus ir žinoti, kaip save apginti ir saugoti įvairiose situacijose:

„Aš palinkėčiau geriau pasiruošti tam negu apsimesti, kad pasaulis yra gražus. Kažkokie galbūt savigynos mokymai, kad jeigu nepažįstamas žmogus, kažkokie susitikimai, neiti vienam ir panašiai. Vis dėlto, išgyvenimo kažkokie principai – jie netrukdo. Kaip sako, atsarga gėdos nedaro.“

Kaune nužudytos dvi merginos, ieškomas įtariamasis

Policijos teigimu, įtariamasis – 1996 m. gimęs Benas Mikutavičius. Pareigūnai prašo asmenis, žinančius vyro buvimo vietą, jį mačiusius ar galinčius suteikti bet kokios reikšmingos informacijos, kreiptis į pareigūnus skubios pagalbos telefonu 112. 

Policija taip pat nurodo nebandyti vyro sulaikyti patiems, nes jis gali būti pavojingas.

Kaip skelbta, ketvirtadienį buvo gautas pranešimas, kad Kaune, V. Krėvės prospekte buvo rastas 2003 m. gimusios moters kūnas su pjautine žaizda.

Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nužudymo. Už tokį nusikaltimą gresia laisvės atėmimas nuo septynerių iki penkiolikos metų.

To pačios dienos vakarą Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas praneša, kad apie 19.46 val. buvo gautas pranešimas, jog nepavyksta susisiekti su giminaite.

Atvykus tarnyboms, bute, esančiame Pramonės prospekte, rastas 2001 m. gimusios moters kūnas. Pirminiais duomenimis, su smurto žymėmis.

Aplinkybės tikslinamos, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nužudymo.