Šis Lietuvos miestas atsidūrė ties išnykimo riba (12)

Itin mažas gimstamumas ir didelis mirtingumas iš šalies žemėlapio ilgainiui gali ištrinti Visaginą. Bent jau tokiais nuogąstavimais dalijasi ne tik šiaurės rytuose įsikūrusio miesto gyventojai, tarybos nariai, bet ir šalia esanti Ignalina. Statistika skelbia, kad liūdna demografinė situacija ir Zarasuose.

Gyventojai įvardija pagrindinę demografinės krizės priežastį – jaunimas neužsilieka gimtajame mieste, laimės bei sotesnio gyvenimo keliauja ieškoti į didmiesčius, o ir gimdyti vaikų neskuba.

„Kadangi mes abu mokėmės Utenoje, tai vyrui sakiau: jau aš į tavo Visaginą tikrai nevažiuosiu. Ką man ten daryti?“ – pasakojo visaginietė Agnė Umbrasienė.

O ne tik atvažiavo, bet jau keturiolika metų gyvena čia, ir didžiuojasi esanti daugiavaikė mama.

„Vienam keturiolika, kitam penki, kitam trys – vienas paauglys ir du maži“, – vardijo Agnė.

Pakalbinta ir Ana su savo namiškiais – vyru ir dukra. Namie dar vienas vaikas. Moteris sakė į savo gimtąjį miestą vyrą atsiviliojusi iš Latvijos.

„Gal priklauso nuo pačio žmogaus, kas kaip save pozicionuoja. Ką mato, kiek gali prisidėti prie miesto. Gal mes taip išauklėti, kur gimei, ten ir prisitaikai, ir randi kažkokių galimybių“, – teigė visaginietė Ana.

Visaginas atsidūrė ant nykimo ribos

Bet net ir tokie pavyzdžiai netampa miesto išlikimo garantu, bent taip sako Visagino tarybos narys Dmitrijus Ikonikovas. Pasak jo, miestas atsidūrė ant nykimo ribos. Mat gimstamumas Visagine pasiekė pavojingai žemą ribą. Praėjusių metų statistika išties niūri.

„Gimusių šešiasdešimt penki, jeigu neklystu, mirusių virš trijų šimtų“, – teigė Visagino savivaldybės tarybos narys D. Ikonikovas.

Tai, kad miestas po trupučiuką nyksta, tai yra faktas. O viena pagrindinių priežasčių, kaip įvardija gatvėje kalbinti visaginiečiai:

„Žmonių mažai jau. Jaunimas išvažiavo. Mes norime gyventi, norime, kad pas mus jaunimas atvažiuotų, kad darbas būtų.“

„Kalbant apie karjerą, tikrai nėra visų karjeros galimybių, kurias galėtų jaunimas, ar tiesiog jaunas specialistas, surasti Visagine, aišku, kad tu galimybių daugiau yra didmiesčiuose. Kalbant apie darbo vietas, augant kaip specialistui, tai pasakyčiau, kad ribota yra.“

„Jeigu kalbėti apie gimstamumą, apie šeimos planavimą, tai tu turi turėti tvirtą supratimą apie ateitį, tai tu pagalvosi, kad reikia savo ateitį susikurti, o tada turėti savo vaikų. Ir būtent tos ateities nejutimas, per darbo vietų trūkumą, viena pagrindinių priežasčių“, – aiškino D. Ikonikovas.

Visagino vadovai situacijos nedramatizuoja. Nors prisipažįsta, darbo vietų čia mažėja, tad ir jaunimas neužsilieka.

„Atominė, aišku, yra ta įstaiga, kuri mums dovanoja tuos bedarbius, kasmet po tokį pliūpsnį atleidinėja žmones, bet turime mes medicinos įrangos gamybos įmonę, aišku, pasirinko pigesnę darbo jėgą ir išvyko iš Lietuvos siuvimo fabrikas… Turim pusfabrikačių didžiulę gamybos įmonę. Plastikos įmonė kuriasi“, – teigė Visagino vicemerė Aleksandra Grigienė.

Ir jaunimas prieštarauja – sako, kad miestas, kaip jie aiškina, tikrai neišnyks. Tik veiklos, kaip pabrėžia, jaunimui reikia dar daugiau.

Bėdos ir gretimuose miestuose

Panašios bėdos ir greta esančioje Ignalinoje. Darbo vietų stygius ir noras gyventi spalvingiau jaunimo gimtinėje nesulaiko, tad ir gimstamumo didesnio nėra.

„Naktinis klubinis gyvenimas nėra labai guvus, tai tie jauni žmonės užsikabina sostinėje, dažnai ten ir lieka“, – teigė Ignalinos vicemeras Imantas Umbražiūnas.

Pernai Ignalinoje per metus gimė 39 mažyliai, o štai anapilin iškeliavo 319 žmonių. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sako, esą demografinė krizė yra ne tik apie Visaginą ar Ignaliną. Bėdų yra visoje šalyje, ir net Europoje. Kurti šeimas ir gimdyti vaikus – žmonės nori rečiau.

„Demografai pastebi, kad vien finansinių paskatų nepakanka. Gali būti labai dosnios finansinės paskatos, bet tada žmonės turi kitą aplinką – ekonominę, kultūrinę, socialinę, kuriems irgi reikia tam tikros pagalbos, paslaugų. Ta pati darbo pasiūla, kad žmonės susilaukę vaikų galėtų turėti darbą ir pragyvenimo šaltinį“, – teigė socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Deimantė Bukeikaitė.

Šiuo metu peržiūrimos visos šeimos politikos stiprinimo priemonės. Iš viso jų – 126. Ir siekiama, kad jos būtų įgyvendinamos kuo skubiau. Neišskiriant atskirai atokiau esančių miestų.