Baltijos jūroje susidarė milžiniška laivų eilė: apie 150 laivų laukia prie Rusijos uostų – viena juosta nusidriekė net 50 kilometrų

Baltijos jūroje užfiksuotas neįprastas vaizdas. Suomijos įlankoje susikaupė apie 150 tanklaivių ir krovininių laivų, laukiančių galimybės pasiekti Rusijos uostus.

Didžiausia laivų sankaupa susidarė į rytus nuo Helsinkį ir Taliną jungiančios linijos. Vienoje vietoje laukiančių laivų juosta nusidriekė maždaug 50 kilometrų.

Tačiau tai nėra Rusijos karinių laivų rikiuotė, kaip iš antraštės būtų galima suprasti. Daugiausia kalbama apie tanklaivius ir kitus komercinius krovininius laivus, o padidėjusį jų srautą Suomijos tarnybos jau stebi.

Pamatę skaičius sukluso ir suomiai

Šešiose Suomijos įlankos vietose buvo susikaupę apie 150 laivų.

Iš jų maždaug 65 buvo tanklaiviai, o 85 – kiti krovininiai laivai. Dalis jų laukė leidimo tęsti kelionę į svarbius Rusijos Baltijos jūros uostus – Ust Lugą, Primorską ir Sankt Peterburgą.

Vien didžiausioje sankaupoje buvo dešimtys laivų.

Būtent ši grupė ir suformavo įspūdingą maždaug 50 kilometrų ilgio juostą.

Kodėl jų staiga tiek daug?

Viena iš pagrindinių viešai minimų priežasčių – pasikeitę Rusijos krovinių transportavimo maršrutai.

Pranešama, kad po Ukrainos smūgių Rusijos laivybai ir infrastruktūrai Juodosios jūros regione dalis krovinių srauto buvo nukreipta į Baltijos jūrą. Tai padidino apkrovą Rusijos Baltijos uostams ir jų prieigoms.

Ypač svarbi Ust Luga – vienas didžiausių Rusijos eksporto uostų šiame regione.

Pastaruoju metu laivams, norintiems į jį patekti, kai kuriais atvejais tekdavo laukti beveik penkias dienas.

Tačiau suomių pareigūnas pasakė detalę, kuri keičia visą vaizdą

50 kilometrų ilgio laivų eilė skamba dramatiškai, tačiau Suomijos pakrančių apsauga ragina situacijos nepervertinti.

Suomijos įlankos pakrančių apsaugos vado pavaduotojas Sami Järvenpää patvirtino, kad Rusijos kryptimi šiuo metu susikaupę šiek tiek daugiau laivų nei įprastai.

Tačiau jis pabrėžė, kad panašių svyravimų pasitaiko: vienomis dienomis laukiančių laivų padaugėja, o po kelių dienų laukimo zonos gali vėl ištuštėti.

Taigi vien 50 kilometrų ilgio sankaupa savaime nėra įrodymas, kad Baltijos jūroje vyksta kažkas karinio.

Vis dėlto viena aplinkybė Suomijai kelia rimtesnį rūpestį

Didelėje laivų sankaupoje yra dešimtys tanklaivių.

Jeigu tokie laivai ilgai laukia atviroje jūroje, padidėja incidentų rizika. Suomijos tarnyboms ypač svarbi galima susidūrimo, techninio gedimo ar naftos išsiliejimo grėsmė.

Todėl situacija stebima.

Baltijos jūra yra gana uždara ir aplinkosauginiu požiūriu jautri, todėl didesnis tanklaivių skaičius vienoje teritorijoje neišvengiamai sulaukia papildomo dėmesio.

Tarp laukiančių laivų – ir įtarimų sulaukusios transporto priemonės

Yra ir dar viena svarbi šios istorijos dalis.

Remiantis „Helsingin Sanomat“ analize, dalis į Rusijos terminalus plaukiančių laivų yra įtraukta į Ukrainos sudarytus sąrašus dėl įtarimų, susijusių su sankcijų apėjimu, neteisėtu ukrainietiškų prekių gabenimu ar kita veikla.

Svarbu pabrėžti, kad įtraukimas į tokį sąrašą pats savaime nėra tas pats, kas teismo ar kitos institucijos nustatytas pažeidimas.

Baltijos jūra pastaraisiais metais tapo itin svarbi Rusijos energetinių išteklių eksporto kryptis, todėl čia daug dėmesio skiriama ir vadinamojo „šešėlinio laivyno“ veiklai.

50 kilometrų eilė atrodo grėsmingai, tačiau tikroji priežastis – visai kita

Šios istorijos antraštė gali sudaryti įspūdį, kad Baltijos jūroje išsirikiavo Rusijos karinis laivynas.

Taip nėra.

Kalbama apie didžiulę komercinių laivų – tanklaivių ir krovininių laivų – sankaupą, susidariusią jiems laukiant galimybės pasiekti Rusijos uostus.

Vis dėlto pats mastas išskirtinis: apie 150 laivų, dešimtys tanklaivių ir vienoje vietoje susiformavusi maždaug 50 kilometrų ilgio juosta.

O jeigu dalis Rusijos krovinių srauto iš tiesų ilgesniam laikui persikelia iš Juodosios jūros į Baltiją, tokie vaizdai gali tapti svarbiu ženklu, kaip karas Ukrainoje keičia ne tik situaciją fronte, bet ir laivybos srautus visame regione.