Giedrimas Jeglinskas: siūlau įvesti visuotinį gynybos mokestį

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas sako, kad tvarų finansavimą gynybos reikmėms galima surinkti įvedus visuotinį gynybos mokestį. Politikas žada klausimą dėl šio mokesčio iškelti premjerui Gintautui Paluckui.

„Asmeniškai sakyčiau, kad reikėtų vieno stipraus gynybos mokesčio, kurį mokėtų visi piliečiai, nuo studentų iki pensininkų ir įmonių“, – penktadienį žurnalistams kalbėjo G. Jeglinskas.

„Ar tai yra politiškai priimtina? Nesu tikras, gal ir ne, bet mes dar matysime, ką apie tai mano koalicija, premjeras ir bendrai Seimas“, – teigė jis.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys nurodė dar nesvarstęs kaip konkrečiai galėtų atrodyti visuotinis gynybos mokestis, tačiau pabrėžia kad reikalinga aiški tvaraus finansavimo gynybai strategija, kuri neapsiribotų paskolomis.

„Yra tų būdų, gali būti nuo pajamų dydžio, bet čia techniniai dalykai. Esmė yra pats principas – ar mes sakome, kad visi piliečiai turėtų prisidėti prie gynybos finansavimo, kad apsaugotų mūsų laisvę? Aš manau, kad taip“, – pabrėžė G. Jeglinskas.

„Skolinimasis yra pirmasis elementas, kurį turėtume daryti finansuojant gynybą, bet be mokesčių pakeitimų nesukursime tvarios ir ilgalaikės saugumo finansavimo sistemos“, – aiškino jis.

Seimo NSGK pirmininkas svarsto, kad Vokietijai paskelbus apie planus surinkti papildomų lėšų skolinantis, skolos ėmimo sąlygos Lietuvai gali pablogėti. Pasak jo, kuriant tvarų gynybos finansų planą, reikalingi stiprūs sprendimai iš Vyriausybės.

„Vokietija paskelbė 500 mlrd. eurų planą. Jie nueis į rinką su paklausa, o mūsų tiems keliems milijardams gali nelikti vietos arba kaina iššoks labai stipriai. Yra daug kompleksinių dalykų“, – pažymėjo G. Jeglinskas.

„Norisi stiprios ir aiškios strategijos iš mūsų premjero ir Vyriausybės dėl to, iš kur paimsime tuos pinigus“, – pridūrė jis.

Sausio mėnesį posėdžiavusi VGT sutarė 2026–2030 metų laikotarpiu kasmet šalies gynybai skirti 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Tuomet šalies vadovas teigė, jog per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis. Papildomi asignavimai reikalingi siekiant iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją.