Lietuva ruošiasi blogajam scenarijui (2)

Pripažinta, kad Europai trūksta ne tik kariuomenės, bet ir galimybių greitai perkelti karius ten, kur kyla krizė. Tai ypač aktualu šalia Rusijos esančioms Baltijos šalims. Ne paslaptis, kad kariams, norintiems persikelti į kitą šalį, dėl biurokratijos gali tekti laukti net 45 dienas. Tiesa, siekiama, kad užtektų tik trijų.

Sąjungininkų karių Lietuvoje jau yra – tai ir NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė, ir Vokietijos brigada. Tačiau, ištikus krizei, sąjungininkų karių reikės kur kas daugiau.

„Bandymai parodė, kad karinių krovinių pervežimas iš Prancūzijos į Rumuniją ar iš Ispanijos į Baltijos valstybes užtrunka mėnesius. Mes tokios prabangos negalime sau leisti“, – sakė eurokomisaras Andrius Kubilius.

Toks pagalbos vėlavimas gali kainuoti daug.

„Mūšius laimi pėstininkai, o karus laimi logistika“, – komentavo A. Kubilius.

Tiesa, Lietuva norėtų, kad kariuomenė, pajėgumai per sienas galėtų judėti be jokių biurokratinių kliūčių.

„Man net keista, kodėl Europos Sąjunga iki šiol to nesutvarkė“, – teigė prezidento patarėjas Deividas Matulionis.

Visgi jau tvarko: pernai rudenį Europos Komisija patvirtino karinio mobilumo paketą. Jis įteisintų karinį Šengeną. Balsavimų dėl jo laukiama šiais metais.

„Galėtų būti išduodami leidimai iš anksto važiuoti per visą Europos Sąjungos teritoriją. Tokie leidimai išduodami per tris dienas ar net ten per 45 dienas kai kur“, – aiškino A. Kubilius.

Baltijos šalys ir Lenkija namų darbus esą jau padarė.

„Su latviais ir estais turime labai liberalią, greitą sienų kirtimo procedūrą. Taip pat su Lenkija, tad manau, kad problema yra ne Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ar Lenkijoje, bet kitose valstybėse“, – tvirtino D. Matulionis.

Kita problema – logistinės infrastruktūros trūkumas. Trūksta specialių traukinių, taip pat reikia sutvirtinti kelius bei tiltus.

„Nebūčiau šiuo klausimu toks pesimistiškas. Tačiau mes turime prisitaikyti, tobulėti, supaprastinti taisykles bei investuoti į kelius, o tai darome“, – pasakojo NATO pajėgumų stiprinimo vadavietės viršininkas Detlevas Simonsas.

Į kelius investuoja ir Lietuva.

„Karinis mobilumas nėra tik kelių infrastruktūra, karinis mobilumas, o lygiai taip pat geležinkeliai, oro uostai, Klaipėdos valstybinis uostas“, – dalijosi susisiekimo ministras Juras Taminskas.

Investuojama į Klaipėdos uosto pietinę dalį. Nauja uosto teritorija būtų naudojama ir civiliniams kroviniams, ir kariniam mobilumui. Tačiau Lietuva turi vieną didelę problemą – prastus tiltus. Sunkiajai karinei technikai dauguma mūsų tiltų netinkami.

„Tiltai ir viadukai yra iššūkis. Per kelerių metų laikotarpį, iki 2028 metų, šis iššūkis bus išspręstas“, – tikino J. Taminskas.

Norint, kad sąjungininkai lengvai ir greitai atvyktų į pagalbą bei laisvai judėtų šalies viduje, reikia 4 mlrd., o kritiniams projektams bent milijardo eurų.

„Pirmasis – per Suvalkų koridorių, t. y. pietvakarinė kryptis. Kalbant tiek apie geležinkelius „Rail Baltica“, tiek apie kelius. Taip pat yra kritiniai taškai per Klaipėdą, oro uostus“, – kalbėjo krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa.

Europos Komisija karo atvejui numatytuose kariuomenių judėjimo koridoriuose Europoje nustatė net 500 silpnųjų taškų – visus juos reikės modernizuoti.

„Siekis – kad tai būtų nepramušamas geležinis tunelis, kuriuo tekėtų pajėgos čia ir dabar bei tai vyktų nenutrūkstamu srautu“, – neslėpė K. Aleksa.

2024 metais atlikta simuliacija parodė, kad tinkamai aprūpinta ir apginkluota Lietuvos kariuomenė su Vokietijos brigada Rusiją sustabdytų maždaug savaitei. Tačiau po to pastiprinimas iš sąjungininkų būtų gyvybiškai reikalingas.