Psichologė įspėja, kad krūviai pradinukams – per dideli: „Jie sėdi iki 9–10 val. vakaro“ (1)

Lietuvos pradinukai mokosi pagal programas, kurios prieš kelis metus buvo skirtos kur kas vyresnių klasių moksleiviams. Be to, jie iki išnaktų, padedami tėvų, sėdi prie namų darbų, o pamokose nesugeba išlaikyti dėmesio. Nemaža dalis persimokusių vaikų atsiduria psichoterapeutų kabinetuose. Pasak specialistų, net ir pradinukus kankina panikos atakos, nerimo sutrikimai ir net depresijos.

„Vilties“ progimnazijoje vyko pasaulio pažinimo pamoka. Pradinukai susikaupę gilinosi į Vilniaus įkūrimo legendą, o pakalbinti pasakojo, ar sunku mokytis būnant dar tokiu mažu žmogučiu.

„Visai gerai. Bet taip per vidurį – kažkas nesiseka, bet dažniausiai sekasi“, – sako antrokė Ema.

„Lietuvių kalboje reikia labai daug rašyti. Būna, daug klaidų palieki, tada reikia namie taisyti“, – pasakoja antrokas Liudas.

Pradinukai serga depresija 

Vis dėlto su vaikais dirbantys psichologai sako, kad rūpesčių mažieji turi kur kas daugiau, nei gali atrodyti. Pasak specialistų, patys vaikai dar gerai nesuvokia savo jausmų, iškilusių sunkumų ir nemoka jų suformuluoti.

Mokymosi krūviai pradinukams – milžiniški, o jie turi išmokti ne tik skaityti ar rašyti, bet ir socialinių įgūdžių, kurie geriausiai įsisavinami žaidžiant.

„Jei vaiko galimybės yra šiek tiek prastesnės, o tėveliai – reiklūs, kas atsitinka? Jie sėdi iki 9–10 val. vakaro, kad vaikas išmoktų ir padarytų namų darbus. Tai automatiškai gadina tarpusavio santykius. Tėvai pereina į mokytojų vaidmenį, o nebe tėvų“, – tikina psichologė Inesa Golubovskaja.

Vaikai pasiskirsto į 3 grupes: tuos, kuriems mokslai nerūpi, tuos, kurie yra ne tokie gabūs ir susirenka prastus įvertinimus, ir tuos, kurie stengiasi išmokti visko, ką švietimo sistema jiems bruka, o tėvai primygtinai reikalauja.

„Tai yra tie vaikai, kurie atsiduria pas mus – psichosveikatos specialistus – su depresijomis, panikos atakomis ir nerimo sutrikimais“, – sako I. Golubovskaja.

Apie milžiniškus krūvius bei sudėtingus vadovėlius kalba ir patys jų sudarytojai bei atnaujintojai. Lietuvių kalbos vadovėliai nepakeisti nuo 2016-ųjų, tačiau matematikos dabar pradinukai mokosi tokiu lygiu, kokį prieš kelerius metus turėjo penktokai ar šeštokai.

Jau antroje ar trečioje klasėje vaikai gliaudo algebros užduotis, kuriose reikia surasti nežinomąjį. Tokiems uždaviniams ne visuomet būna pasiruošę vaikai ir net mokytojai, kurie turi užduotis išaiškinti 25 pradinukams.

„Buvo nelengva, nes viską darėme labai greitai. O su visu tuo greičiu yra susijusios problemos ir bėdos, apie kurias dabar kalbame ir dažnai diskutuojame“, – sako ikimokyklinio ir pradinio ugdymo inspektorė Daiva Jakavonytė-Staškuvienė.

Įkūrė Pradinio ugdymo mokytojų asociaciją

Greitis atsiranda dėl nuolat vykstančių švietimo reformų. Pasak pašnekovės, reikia daugiau nei dešimtmečio, norint įvertinti, kokią teigiamą ar neigiamą naudą vaikams duoda atnaujinti vadovėliai. Tačiau jų programos keičiasi kas ketverius metus – pasikeitus Lietuvos valdžiai.

„Tikrą pokytį mes galime pamatyti tik užauginę kartas. O kad tai įvyktų, kryptis turi būti susitarta minimum 15 metų“, – sako D. Jakavonytė-Staškuvienė.

Vaikai šiandien gali gauti visą juos dominančią informaciją kiaurą parą naudodamiesi internetu ar dirbtiniu intelektu. Todėl sėdėti pamokose pasidaro nuobodu. Tad ir pradinukų mokytojai turi prisitaikyti prie dabarties.

„Į pamokas stengiuosi įtraukti tuos pačius išmaniuosius įrenginius, kad net ir pati ugdomoji veikla taptų susijusi su žaidybine prasme“, – pasakoja pradinukų mokytojas Rūtenis Latoža.

Tačiau problemos egzistuoja ir tarp pačių pradinukų mokytojų. 1,5 tūkst. eurų „į rankas“ įmanoma gauti dirbant tik 1,5 etato. Maža to, pamokoms tenka ruoštis ir grįžus namo, tad nukenčia santykiai su šeima. Norėdami išspręsti tiek mažųjų, tiek suaugusiųjų problemas, pradinukų mokytojai įkūrė pradinio ugdymo mokytojų asociaciją.

„Pervertiname tolesnes pakopas, nekreipdami dėmesio į tai, kaip svarbu pradinukui turėti kokybiškas mokymosi priemones, labai konkrečiai apibrėžtus vertinimo rėmus, kaip svarbu sudaryti sąlygas mokytojams kvalifikuotis ir tą kvalifikaciją tobulinti kokybiškuose renginiuose, o ne tokiuose „dėl paukščiuko“, – sako pradinio ugdymo mokytojų asociacijos prezidentė Aurelija Macijauskienė.