Kaimynė paprašė paskolinti 2000 eurų – sužinojus, kam pensininkei tokie pinigai, net šiurpas nukratė

Netoliese manęs gyvena kaimynė pensininkė. Nors moteris tikrai jau amžiuje (tiksliai metų nežinau, bet kažkur apie 70), tačiau sėdėti viena su katinu prie lango ji visai nesiruošia.

Vis prasimano kokių nors smagių dalykų. Tai aukle įsidarbina, tai į užsienio kelionę su ekskursija viena leidžiasi. Tai simpatijos ieško. Tokia visada įkvepianti, niekad nesiskundžianti dėl sveikatos. Tik ji labai vieniša, su savo vaiko šeima mažai bendrauja, todėl su kaimynais dažnai mėgsta paplepėti. Tarp jų ir su manimi.

Anądien pabeldė į duris su dovanėlėm. Atnešė pačios raugtos kambučios, vilnonių kojinių primezgusi, pyragą iškepusi. Padėkojau, bet jau supratau, kad su rimtu reikalu kaimynė užsuko. Taip ir buvo.

Per aplinkui, iš labai toli, ji pradėjo pasakoti apie ją užgulusią bėdą. Jai reikia 2000 eurų ir jų neturinti, iš ko daugiau pasiskolinti. Sūnus kategoriškai atsisako mamai skolinti pinigus tokioms nesąmonėms. Suprask, jis įsitikinęs, kad tokiame amžiuje reikia ne grožiu, bet sveikata rūpintis. Be reikalo tokiame amžiuje atlikta narkozė, pooperacinis gijimas sveikatos nepridės.

Tačiau kaimynė verkia, kad ji jaučiasi „ne pagal metus susenusi“, nepatenkinta savo išvaizda, širdyje dar jaučiasi patraukli. Tokia ir atrodyti nori. Todėl svajoja šiek tiek atsijauninti. Gal ir nepavyks atrodyti, kaip Alai Pugačiovai, bet tikrai atrodys jaunesnė. Gal ir vyrą tuomet susiras lengviau.

Dabar pokalėdinės akcijos kaip tik vyksta, ji norėtų pasidaryti veido operaciją. Ji jau yra susitaupiusi 4000 eurų, bet dar nemažai trūksta. Atiduotų tikrai sąžiningai, bet dalimis, kai parduos kelis antikvarinius daiktus, šeimos reliktus.

Klausantis stengiausi išlikti neutrali, akių nevartyti iš nuostabos, bet negalėjau patikėti savo ausimis. Pagalvojus, kokią sumą pensininkė planuoja išleisti vien tam, kad pasirodytų dešimtmečiu jaunesnė, net šiurpas nupurto.

Man atrodo, kad mūsų pasaulis ima virsti kreivų veidrodžių karalyste. Plastinių operacijų manija užsikrečia tiek jaunos panelės, tiek jų pensininkės močiutės. Dėl jaunesnio veido pasiryžusios savo turtą išparduoti. Manyčiau, kad tuos pinigus ji geriau investuotų į geresnę savijautą, į kokį kurortą nuvažiuotų, ar į tolimą, bet įsimintiną užsienio kelionę išvyktų.

Ar tikrai verta pjaustyti save tik tam, kad labiau patiktum kitam? Ar verta dėl jaunesnio veido, būsimo kavalieriaus parduoti brangius daiktus ir šeimos reliktus, gultis po skalpeliu?