Lazdijuose senjoras turtą paliko slaugytojai – giminės kreipėsi į teismą ir liko nieko nepešę

Lazdijų rajone kilęs paveldėjimo ginčas baigėsi teismo sprendimu palikti galioti testamentą individualios priežiūros paslaugų teikėjos naudai. Sukčiavimo įrodyti nepavyko, tačiau istorija paskatino diskusijas apie profesinę etiką, interesų konfliktų prevenciją ir pažeidžiamų senjorų apsaugą.

Ginčai dėl socialinių paslaugų gavėjų turto, testamentų ar kitų turtinių sprendimų Lietuvoje yra reti, tačiau ne pavieniai. Dažniausiai jie kyla tarp paslaugų gavėjų artimųjų ir asmenų, teikusių socialines ar priežiūros paslaugas. Dažniausiai tokios istorijos išryškėja ne kaip akivaizdus pinigų pasisavinimas, o kaip ginčai dėl testamentų, dovanojimo sutarčių, įgaliojimų ar kitų turtinių sandorių, sudarytų tarp paslaugų gavėjo ir jam pagalbą teikusio asmens. Nors teismai ne visada nustato nusikalstamos veikos požymių, tokios situacijos kelia klausimų dėl profesinės etikos, interesų konfliktų ir pažeidžiamų asmenų apsaugos. Tokiais atvejais neretai kyla klausimas, ar turtiniai sprendimai buvo priimti visiškai laisva valia, ar jiems įtakos galėjo turėti emocinis prisirišimas, pasitikėjimas ar galimas interesų konfliktas.

Testamento panaikinti nepavyko

Plačiai Lazdijuose ir už jų ribų nuskambėjęs atvejis, kai garbaus amžiaus senjoras visą savo turtą – santaupas ir namą – paliko jį prižiūrėjusiai Lazdijų paslaugų centro Socialinės pagalbos paslaugų skyriaus individualios priežiūros darbuotojai, kuri dirbo ir pagal individualios veiklos pažymą (IDV), dar kartą atskleidė, jog vienišų senjorų apsaugos tema visuomenei išlieka itin aktuali.

Tėvo palikimo netekęs Pranas Turevičius jaučiasi patekęs į sukčiavimo ir nesąžiningo elgesio pinkles. Lazdijiečiui nepavyko įrodyti savo tiesos ir užginčyti testamento net perėjus visų lygių teismų instancijas.

„Reikia, kad ir visuomenė, matydama, kas vyksta, neliktų nuošalyje, o atsakingi darbuotojai, tvarkantys tokius reikalus, turėtų elgtis atsakingiau, patikrinti jiems pateiktą informaciją, aklai nepatikėti tuo, ką sako senjoras ar priežiūros paslaugas teikiantis asmuo“, – tvirtino P. Turevičius.

Paslaugas teikė privačiai

„Ši situacija nėra susijusi su mūsų įstaiga, nes darbuotoja minimu atveju paslaugas teikė privačiai, jokių darbinių santykių su įstaiga nebuvo. Ką darbuotojai veikia ne darbo metu, įstaiga nežino“, – teigė Lazdijų socialinių paslaugų centro direktorė Jolita Žilionytė, pridurdama, kad tokių atvejų jų įstaigoje nebuvo pasitaikę.

Ji paaiškino, kad centro darbuotojai yra pasirašę darbo sutartį, jog draudžiama sudaryti sandorius su paslaugų gavėjais. Moterį, kuri minima incidente, direktorė apibūdino kaip pareigingą, savo darbą gerai atliekančią darbuotoją, kuriai jokių priekaištų, susijusių su darbo atlikimu, neturi.

J. Žilionytės nuomone, galbūt labiausiai apsisaugoti nuo tokių atvejų padėtų prevencinės priemonės – viešas aiškinimas, kaip kad daroma kovojant su kitokio pobūdžio sukčiais, patarimai, kaip juos atpažinti, ir kas bene svarbiausia – artimųjų dėmesys.

Privalo laikytis profesinės etikos principų

Lazdijų rajono savivaldybės Socialinės apsaugos ir sveikatos skyriaus vedėjos Rimos Šukienės teigimu, kiekviena situacija yra individuali, o aplinkybes vertina ir sprendimus priima kompetentingos institucijos. Rizika gali atsirasti tada, kai žmogus dėl amžiaus, sveikatos būklės ar vienišumo tampa labiau priklausomas nuo kitų pagalbos ir neturi galimybės svarbių sprendimų aptarti su artimaisiais ar kitais patikimais asmenimis.

Siekiant apsisaugoti nuo galimų nesąžiningų paslaugų teikėjų veiksmų, svarbu palaikyti nuolatinį ryšį su vyresnio amžiaus artimaisiais, domėtis jų gyvenimu ir priimamais sprendimais. Su turtu, finansais ar paveldėjimu susijusius sprendimus rekomenduojama priimti pasitarus su artimaisiais ar nepriklausomais specialistais.

R. Šukienė akcentavo, jog socialinių paslaugų srityje dirbantys darbuotojai privalo laikytis profesinės etikos principų, gerbti žmogaus teises ir vengti situacijų, galinčių sukelti interesų konflikto riziką. Pastebėjus galimus pažeidimus ar kilus įtarimų dėl netinkamo elgesio, reikėtų kreiptis į kompetentingas institucijas.

Ministerija primena: su paslaugų gavėjais – tik profesiniai santykiai

Socialinių paslaugų įstatymas numato, kad socialinių paslaugų teikėjais gali būti socialinių paslaugų įstaiga arba socialines paslaugas teikiantys fiziniai asmenys, vykdantys individualią veiklą pagal IDV.

„Svarbu paminėti, kad teikiant socialines paslaugas turi būti laikomasi Socialinių paslaugų srities darbuotojų etikos kodekse numatytų pagrindinių socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinio elgesio etikos principų – nešališkumo, sąžiningumo, skaidrumo bei palaikyti tik profesinius ryšius su socialinių paslaugų gavėjais, nereikalauti ir neimti iš socialinių paslaugų gavėjų atlygio jokia forma ir nesudaryti su jais jokių (ne)turtinių sandorių“, – rašoma „Lazdijų žvaigždės“ redakcijai atsiųstame Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) komentare.

Jame taip pat akcentuojama, kad socialinių paslaugų gavėjai, ypač vyresnio amžiaus asmenys, asmenys su negalia ar kiti pažeidžiami visuomenės nariai, dažnai su socialinių paslaugų srities darbuotojais užmezga artimą, pasitikėjimu grindžiamą santykį. Dėl šios priežasties socialinių paslaugų srities darbuotojams keliami aukštesni profesinės etikos standartai, įpareigojantys vengti situacijų, kuriose asmeniniai interesai galėtų turėti įtakos profesiniams sprendimams arba sudaryti prielaidas pasinaudoti paslaugų gavėjo pasitikėjimu savo naudai.

„Socialinių paslaugų įstaigoms rekomenduotina nustatyti aiškias vidaus procedūras dėl interesų konfliktų prevencijos, darbuotojų pareigą deklaruoti galimus privačius interesus bei veiksmų tvarką tais atvejais, kai tarp darbuotojo ir paslaugų gavėjo atsiranda turtinio ar kitokio asmeninio pobūdžio santykiai, galintys turėti įtakos objektyviam ir nešališkam socialinių paslaugų teikimui“, – rekomenduoja SADM.