„Putino armija. Atsisako paklusti įsakymams.“ Prasideda (5)

„Nėra kitų galimybių.“

Rusijos kareiviai fronte pradeda prarasti tikėjimą karu ir reiškia nepasitenkinimą padėtimi šalyje, savo „Telegram“ kanale rašo Rusijos karo propagandistas Maksimas Kalašnikovas.

Jis pastebi, kad Rusijos armijos gretose auga nepasitenkinimas ir perspėja apie galimą šalies žlugimą iki 2025 metų pabaigos.

Kalašnikovas, aktyviai palaikantis Rusijos karinę kampaniją prieš Ukrainą, atskleidžia, kad stoja į tarnybą su kareiviais iš Šachtos miesto Rostovo srityje.

Propagandistas nurodo, kad kareivių nuotaikos niūrios – jie reiškia nusivylimą ne tik karo eiga, bet ir apskritai padėtimi Rusijoje.

Kalašnikovas kaip pavyzdį pateikia „Gidroprivod“ – vienintelę Šachtos įmonę, kuri atvirai dalyvauja karinėje pramonėje.

Nuo balandžio mėnesio jos vadovybė atleido dalį darbuotojų, sumažino atlyginimus, atšaukė premijas už atostogas ir papildomas pamainas.

„Žmonės neišvyksta vien todėl, kad mieste nėra kitų darbo galimybių“, – rašo jis.

Z patriotas taip pat atkreipia dėmesį, kad apkasuose esantys kareiviai skundžiasi ne tik prasta ekonomine padėtimi, bet ir vis labiau pradeda abejoti paties karo tikslais.

„Artilerijos vaikinai jau niurna, kad jei Ukraina nebus sunaikinta iki gruodžio mėnesio, iš fronto prasidės banga – kaip ir Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje“, – rašo jis.

Kalašnikovo pareiškimai rodo, kad nuotaikos fronto linijose tampa grėsmingos pačiai sistemai.

Palyginimas su Pirmuoju pasauliniu karu nėra atsitiktinis: 1917 m. Rusijos imperatoriškoji armija, pavargusi nuo ilgo ir beprasmio karo, prarado ištikimybę carui ir atsisakė vykdyti įsakymus – tai tapo viena iš imperijos žlugimo prielaidų.

Drausmės stoka, moralinis žlugimas ir nepasitikėjimas vadovybe pradeda reikštis ir Putino armijoje.

Kaip pabrėžia propagandistas, labiausiai neramina tai, kad įtrūkimai pradeda atsirasti būtent toje institucijoje, kuria Kremlius dešimtmečius grindė savo valdžios vertikalę – armijoje.

Panašiai kaip 1917 m., kai Pirmojo pasaulinio karo išsekinta Rusijos imperijos armija atsisakė paklusti carui, taip ir šiandien valdžios struktūros gali susidurti su situacija, kai karinis išsekimas ir įtampa sukels gilią sisteminę krizę.

Nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios Rusija radikaliai pasikeitė. Iš šalies, svajojusios apie greitą pergalę ir triumfą prieš „kolektyvinius Vakarus“, ji virto režimu, kuris turi bijoti savo paties ginkluotųjų pajėgų.