ATVIRAI: 20-ies ir 40-ies metų moterys kalba apie… (N-18) (1)

Kodėl reikia kalbėti apie lytinį švietimą ir seksą

Ir pats seksas, ir tiesiog kalbėjimas apie seksą daliai žmonių vienodai gerina kraujo apytaką, aktyviną širdies veiklą ir skatina prakaitavimą. Tai yra žodis – aliarmas, jautresniuosius šaukiantis į dorovės sargybą, tema, kuri raudoniu dažo skruostus ir kuri viešoje erdvėje nustumta į tolimus paribius.

Viena vertus, akivaizdu, jog seksas, kuomet iš privačios dviasmenių santykių srities perteklingai ir nevaržomai perkeliamas į viešumą, yra devalvuojamas, žmogaus kūnas imamas traktuoti kaip eilinis panaudos objektas, nevertas (iš)saugojimo, taigi ir lytiniai santykiai visuomenėje neatsakingai stumiami prie veiksmo, artimo dviejų žmonių susitikimui arbatos ar pasivažinėjimui dviračiu.

Kita vertus, jeigu kalbame apie atsakingus santykius ir jų prasmę, neturime pamiršti, jog žmogaus atsakomybė negali būti ugdoma ribojant jo pasirinkimo laisvę, jeigu jį patį laikome ne apsprendžiamu daiktu, bet laisvai apsisprendžiančia (ir teisingai nuspręsti gebančia) būtybe.

Ignoruojant kokybiško ir savalaikio lytinio švietimo svarbą, o ir tokios informacijos laisvą prieinamumą, sekso tema vis tiek pasieks reikiamas ausis ir akis, tik kitokiais pavidalais, galimai padarysiančiais ne naudos, bet žalos.

Žinios savaime negali tapti blogio šaltiniu, tai padaro netinkamas naudojimasis jomis. Tad supratimas, koks yra kontraceptinių priemonių pasirinkimas, jų naudojimas ir poveikis, kur parduodami saugiausi prezervatyvai, o kur abejotino gamintojo produkcija, savaime nenuveda klystkeliais.