Mokslininkai išsiaiškino, apie ką iš tiesų galvoja mirštantis žmogus: išvados stebina (10)

Mirtis – neišvengiama gyvenimo dalis, tačiau tai, kas vyksta žmogaus sąmonėje paskutinėmis akimirkomis, iki šiol tebėra vienas didžiausių egzistencinių klausimų. Naujas Estijoje atliktas mokslinis tyrimas pateikė netikėtą ir viltingą atsakymą: žmogus prieš mirtį gali išgyventi visą gyvenimą dar kartą.

Atsitiktinis atradimas, atvėręs paslaptį

Tartu universiteto neurologas Raulis Vicente kartu su kolegomis atliko tyrimą, kurio metu stebėjo 87 metų paciento, sergančio epilepsija, smegenų veiklą EEG (elektroencefalografijos) aparatu. Tačiau eksperimento metu pacientui sustojo širdis. Nors mirtis buvo netikėta, tai suteikė mokslininkams retą galimybę užfiksuoti žmogaus smegenų aktyvumą prieš pat mirtį ir po jos.

Mokslininkai išanalizavo net 15 minučių smegenų bangų duomenų, ypatingą dėmesį skirdami 30 sekundžių laikotarpiui prieš ir po širdies sustojimo. Rezultatai – pribloškiantys.

Smegenys aktyvios iki paskutinio atodūsio

Tyrimas atskleidė, kad prieš mirtį žmogaus smegenyse suaktyvėja gama bangos – dažniausiai siejamos su sapnais, atminties sužadinimu, meditacija ir sąmoningumu. Buvo fiksuojamas ir kitų bangų – alfa, beta, teta, delta – aktyvumas. Tai rodo, kad mirties akimirką smegenys veikia labai kompleksiškai ir netgi, tikėtina, sąmoningai.

Remdamiesi šiais duomenimis, tyrėjai iškėlė prielaidą: žmogaus sąmonė prieš mirtį gali „peržvelgti“ gyvenimą. JAV Luisvilio universiteto neurochirurgas dr. Ajmal Zemmar, tyrimo bendraautoris, pastebi, kad šis reiškinys primena vadinamąsias artimos mirties patirtis, kai žmonės teigia regėję „gyvenimo filmą“.

„Įdomu manyti, kad tokia smegenų veikla gali būti paskutinio prisiminimo atspindys – tarsi proto dovana žmogui atsisveikinant“, – sako dr. Zemmaras.

Ne tik žmonėms?

Panašūs gama bangų suaktyvėjimai anksčiau buvo fiksuoti ir mirštančių žiurkių smegenyse, todėl mokslininkai svarsto, jog toks biologinis atsakas į mirtį gali būti būdingas daugeliui gyvūnų rūšių.

Vis dėlto, tyrėjai pabrėžia atsargumą: tyrimas atliktas su vienu žmogumi, kurio smegenų veiklą jau buvo paveikę traukuliai, trauma ir tinimas. Tai reiškia, kad rezultatai negali būti laikomi universalia taisykle, bet jie atveria kelią tolesniems tyrimams.

Mirtis – paskutinė kelionė per prisiminimus?

Tyrimas sulaukė dėmesio ne tik mokslo pasaulyje, bet ir plačioje visuomenėje, nes jis kalba apie tai, kas rūpi kiekvienam – kas laukia mūsų pabaigoje.

„Net kai atrodo, kad mūsų artimasis jau išėjo, jo smegenys gali dar kartą išgyventi pačias prasmingiausias gyvenimo akimirkas“, – sako dr. Zemmaras.

Šis atradimas leidžia kitaip pažvelgti į mirties akimirką – galbūt ji nėra tiesiog išnykimas, o tylus, bet intensyvus atsisveikinimas, kuriame atsispindi meilė, prisiminimai ir visa tai, kas gyvenime buvo brangiausia.