Koronavirusu persirgusių žmonių kraujyje – netikėtas radinys (7)

Koronavirusu užsikrėtusių žmonių kraujyje aptiktas išskirtinis COVID-19 infekcijos „parašas“. Kraujo analizė parodė, kad šis biologinis žymuo išliko mėnesius po užsikrėtimo. Tai nustatė Australijos ir Norvegijos mokslininkai bandantys įminti paslaptį, kodėl kai kuriems žmonėms išsivystė ilgasis kovidas, o kiti visiškai pasveiko nuo ligos.

Ilguoju kovidu vadinama būklė, kai su infekcija susiję simptomai tęsiasi ilgiau nei 12 savaičių. Pasitaiko atvejų, kai pacientus mįslinga liga kamuoja ilgiau nei metus.

Nuovargis, dusulys ir smegenų migla – klasikiniai ilgojo kovido simptomai. Šiuo metu specifinio gydymo nėra, o ligos mechanizmai medikams lieka neaiškūs.

Naujas tyrimas parodė, kad praėjus keliems mėnesiams po užsikrėtimo kraujyje buvo aptikti su ilguoju kovidu susiję baltymų modeliai, kuriuos „News Medical“ ekspertai apibūdino kaip „specifinį imuninį parašą“.

Žurnale „Communications Medicine“ publikuoto tyrimo autoriai analizavo uždegiminius ir neurologinius baltymų skirtumus tarp skirtingų žmonių ir stebėjo, kaip jie reagavo į vakcinaciją ir pakartotinę infekciją.

Tyrime dalyvavo trys žmonių grupės iš Viktorijos, Australijoje:

– Žmonės, kurie nesirgo koronavirusu;

– Žmonės, kurie sirgo COVID-19 ir visiškai pasveiko;

– Žmonės, kurie sirgo ilguoju kovidu.

Kraujo mėginiai buvo imami iš dalyvių praėjus 6–9 mėnesiams po pirminio užsikrėtimo ir prieš skiepijimą. Abiejose dalyvių grupėse, kurios užsikrėtė koronavirusu, buvo pastebėti imuninių baltymų pokyčiai, palyginti su žmonėmis, kurie niekada nesirgo.

Pasak tyrėjų infekcijos paveiktų baltymų imuninis atsakas gali būti pakitęs. Visiškai pasveikusiems asmenims pokyčiai buvo mažiau reikšmingi nei žmonėms, sergantiems ilguoju kovidu.

„Nustatėme, kad tiek sirgusiems ilguoju kovidu, tiek visiškai pasveikusiems asmenims po vakcinacijos ar pakartotinės infekcijos kai kurių su imunitetu susijusių baltymų kiekis skyrėsi, palyginti su atsaku po pirminės infekcijos, o tai rodo pakitusį imuninį atsaką“, – teigia tyrimo autoriai.

Ilgojo kovido dalyvių grupėje buvo pastebėti ilgalaikiai ir ryškesni pokyčiai, ypač susiję su uždegiminiais ir neurologiniais baltymais.

Atrodo, kad skiepas nesustiprino šių baltymų reakcijos. Pasak tyrėjų, tai – argumentas, pagrindžiantis ilguoju kovidu sergančių asmenų vakcinaciją.

Tyrimo rezultatai artina mokslininkus prie metodų, kurie padėtų geriau diagnozuoti ir gydyti ilgąjį kovidą.

Parengta pagal Express.co.uk inf.