Kas būtų, jeigu Rusija įsiveržtų į Lietuvą, o Lietuvą imtų ginti NATO? (235)

Atsakymas paprastas ir žiaurus. Užtenka atsiversti Mariupolio, Bachmuto ar Severodonecko nuotraukas (matosi nuotraukose). Tai ir būtų Lietuva.

Nebūtų „chirurginių smūgių“. Nebūtų „tvarkingo karo“. Būtų sugriauti miestai, sudeginti rajonai, sunaikinta infrastruktūra. Būtų tai, ką karas visada ir daro, kai ateina į tavo kiemą – po jo neliktų nieko.

Lietuva – maža šalis. Ne Ukraina. Ne Prancūzija. Ne Vokietija. Kyla elementarus, bet sąmoningai nutylimas klausimas: kur būtų evakuojami žmonės?
Į Lenkiją? Kiek milijonų? Per kiek laiko? Per raketų smūgius? Per užkimštus ir apšaudomus kelius? Ar vėl apsimetinėsime, kad „viskas suplanuota“?

Taip, Lietuva yra NATO. Ir taip, NATO Lietuvą gintų. Bet ar kas nors drįsta pasakyti garsiai tai, kas akivaizdu? Vakarai darytų viską, kad karas neišplistų į kitas ES šalis, o tai reiškia viena: fronto linija būtų čia. Lietuvoje. Tikrai ne Berlyne. Tikrai ne Paryžiuje. Ir tikrai ne Briuselyje.

Būtent čia būtų stabdoma Rusija. Būtent čia kristų bombos. Būtent čia būtų „sumokėta kaina“, kad likusi Europa galėtų toliau ramiai gyventi savo gyvenimus.

Apie normalias gyvenimo sąlygas karo metu kalbėti apskritai neverta. Nebūtų nei saugumo, nei stabilumo, nei „laikinų nepatogumų“. Būtų nuolatinė baimė, daug sužeistųjų, suluošintų, sutraumuotų žmonių, siaustų badas, šaltis ir ligos. Kaip ir visada kare…

Taip, yra tikinčių, kad Lietuva su NATO pagalba „nugalėtų Rusiją“. Galbūt. Kariniu požiūriu – įmanoma. Tačiau klausimas ne apie pergalę. Klausimas – kas liktų po jos?

Man, kaip karininkui, kuris matė tikrą karą Afganistane, šis klausimas nėra tik teorinis. Aš žinau, kaip atrodo „laimėtas“ karas ant žemės.

Atsakysiu tiesiai, be melo ir be išvedžiojimų: iš Lietuvos liktų griuvėsių krūva, išdeginti miestai ir bombų išdraskyta žemė. Po tokio konflikto Lietuvą tektų atstatinėti iš naujo. Ne simboliškai. Fiziškai.

Ar jūs to norite?
Ar visi, kaip Landsbergiai, turite atsargines vilas Graikijoje ar Ispanijoje? Ar turi tik tie, kurie garsiausiai ragina „nebijoti“?

Tai nėra panikos skleidimas.
Tai yra karas. Tikras. Be romantikos.