Upėje apsigyveno būrys į bebrus panašių graužikų: atbėga pakviesti ir valgo kone iš rankų

Kalvarijoje, Šešupės upėje, pastebėtas būrys didelių graužikų ir tai visai ne bebrai. Gyvūnai gana arti prisileidžia žmones, yra jų maitinami ir atbėga pakviesti. Vis dėlto ši rūšis prieš 7 metus Europos Sąjungos šalyse paskelbta invazine, todėl gyvūnus auginti leidžiama tik medicinos tikslais. Pasirodo, kad laisvėje Lietuvoje jų tikrai gyvena.

Veisiasi laisvėje

Gyventojai pasidalijo nuotraukomis, kuriose užfiksuoti į bebrus panašūs gyvūnai. Tik kai kurie jų visai kitų spalvų nei būna bebrai, be to, turi kitokią uodegą. Šie stambūs graužikai vadinami nutrijomis ir kadaise buvo auginami ūkininkų.

Aplinkos apsaugos departamentas pakomentavo, kad nors gamtinės Lietuvos sąlygos nutrijoms gyventi ir veistis laisvėje nėra itin palankios, vis dėlto tokių atvejų pasitaiko.

„Laisvėje nutrijos veisiasi šalia negilių nesraunių vandens telkinių – tarp kranto augalų įsirengia laikinus lizdus arba krantuose rausiasi urvelius, pažeisdamos upių krantus, pylimus. Minta jos vandens ar priekrantės augalais, taip pat medžių, krūmų lapais ir žievėmis.

Kadangi nutrijos per dieną suėda ketvirtadalį kūno masės sudarančio maisto, jų buveinių aplinkoje sunaikinami dideli augalų plotai. Intensyvi nutrijų veikla lemia buveinių nykimą, destabilizuoja augalų, vabzdžių, paukščių ir žuvų rūšis.

Taigi, žinant, kokios vislios yra nutrijos, jas paleisti į gamtą, laikyti, veisti, parduoti ir vežti be leidimo draudžiama“, – sako departamentas.

Stambūs graužikai

2016 m. nutrijos Europos Sąjungoje paskelbtos invazine gyvūnų rūšimi. Tai reiškia, kad jas laikyti leidžiama tik moksliniams tyrimams ir medicinos tikslais. Leidimus invazinių rūšių naudojimui išduoda Aplinkos apsaugos agentūra.

AAD taip pat sako, kad natūraliai laisvėje gyvenančios nutrijos pagal galiojančias Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles priskiriamos prie smulkiosios medžiojamosios faunos ir jos medžiojamos visus metus, todėl jos kaip ir kiti invaziniai gyvūnai (mangutai, paprastieji meškėnai, ondatros, kanadinės audinės) paliekami laisvėje, jų gausa reguliuojama tik vadovaujantis Medžioklės taisyklėmis.

Nutrijos iš prigimties nėra agresyvios, bet kaip ir kiekvienas laukinis gyvūnas ginantis nuo gresiančio pavojaus, gali įkąsti, todėl nereikėtų prie jų artintis, glostyti ir maitinti.

Visuotinė lietuvių enciklopedija rašo, kad nutrijos yra paplitusios Pietų Amerikoje nuo Paragvajaus iki Magelano sąsiaurio. Aklimatizuotos Jungtinėse Amerikos Valstijose, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Tadžikijoje ir kitur.

Nutrijų kūnas dažniausiai yra apie 60 cm (kartais iki 85 cm) ilgio, 5–6 kg masės, apaugęs šiurkščiais akuotplaukiais, su tankiu minkštu rudos spalvos poplaukiu.

Uodega siekia iki 54 cm ilgio, plika.

Šių gyvūnų kapliai dideli, juos dengia oranžinis emalis. Užpakalinių galūnių pirštai (išskyrus išorinį) sujungti plaukiojamąja plėve.

Nutrijos gyvena upių, ežerų, pelkių pakrantėse poromis, kartais šeimyninėmis grupelėmis. Aktyvios naktį. Gerai plaukioja ir nardo. Minta vandens augalais, moliuskais. 2–3 kartus per metus veda 4–6 apaugusius plaukais ir jau reginčius jauniklius.

Į Lietuvą gyvūnai atvežti XX a. pirmoje pusėje.

Šaltinis: delfi.lt