Maisto produktams skiria vos 10 eurų per mėnesį: kaip už tiek pragyventi Lietuvoje? (16)

Šį mėnesį beveik 160 tūkst. nepasiturinčių Lietuvos gyventojų turėjo sulaukti piniginių pervedimų į jų pasirinkto prekybos tinklo socialines korteles. Už pervestas lėšas jie gali įsigyti būtiniausių maisto produktų ar kitų būtinojo vartojimo prekių.

Asmenys, kurių vidutinės mėnesinės pajamos neviršija 349,50 eurų per mėnesį, turi teisę gauti paramą į socialinę kortelę.

Šiemet pervedimų į jas dydžiai lieka tokie patys, kaip ir 2025 m., t. y. 25 eurai asmeniui per ketvirtį arba kiek mažiau nei 10 eurų per mėnesį. Kiek namų ūkyje gyvena asmenų, atitinkamai tiek lėšų ir gauna visi jame gyvenantys asmenys.

Pavyzdžiui, jei namų ūkyje yra 4 asmenys, tada jie sulauks 100 eurų paramos.

Kiekvienas tokią paramą gaunantis asmuo turi pasirinkti prekybos tinklą, kuriame išleis gautus pinigus.

Tiesa, įdomu tai, kad lėšos į socialines korteles pervedamos tik 4 kartus per metus – kovo, birželio, rugsėjo ir gruodžio mėnesių viduryje.

Naudoti lėšas galima nuo jų gavimo momento iki ateinančių kalendorinių metų kovo 14 d. imtinai.

25 eurai kas ketvirtį gali pasirodyti labai kukli ir nereikšminga suma. Be to, nors viskas brangsta, palyginti su praėjusiais metais ji nepadidėjo. Kodėl?

Tai tik papildoma parama?

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pažymėjo, kad materialinio nepritekliaus mažinimo (MNM) programos parama, pagal kurią mokamos minėtos išmokos, yra finansuojama Europos Sąjungos lėšomis.

„Reglamentai aiškiai nustato valstybėms narėms reikalavimus dėl taikymo srities, paramos formos, išlaidų tinkamumo ir kt. Projekto finansavimą sudaro 90 proc. ES lėšų ir 10 proc. – nacionalinio kofinansavimo lėšų“, – nurodė ministerija. 

Ji pridėjo, kad MNM programos parama į socialines korteles yra skiriama įgyvendinant keturmetį projektą, kuris turi fiksuotą biudžetą ir kasmet beveik 19 mln. eurų yra pervedama į socialines korteles.

„Suprantamas poreikis dėl kainų augimo gauti didesnes sumas, tačiau, siekiant kelti sumos dydį asmeniui pervedamą į socialinę kortelę per ketvirtį, reiktų arba mažinti MNM programos paramą gaunančių asmenų skaičių, arba trumpinti teikiamos paramos laikotarpį ir atitinkamai projekto įgyvendinimo laikotarpį“, – pabrėžė SADM.

Ministerija pabrėžia, kad ši europinė projektinė parama yra tik papildoma parama šalia kitos valstybės teikiamos paramos, kurią nepasiturintis asmuo turi teisę gauti.

Todėl vienas iš pagrindinių tikslų – išlaikyti maksimalią grupę asmenų, kurie galėtų pasinaudoti MNM programos parama į socialinę kortelę maistui ir (ar) prekėms įsigyti ir, kad tai nebūtų tik itin siaurai grupei pritaikyta paramos forma.

SADM dalijosi, kad šiuo metu neplanuojama didinti skiriamos lėšų sumos, nes ateinančiais ketvirčiais yra tikimasi paramos gavėjų skaičiaus padidėjimo, kuris metų eigoje, atsižvelgiant į turimą patirtį, pasiekia vidutiniškai 190 tūkst. asmenų.

Projekto tikslas – nestigmatizuoti nepasiturinčių žmonių

Ministerija atkreipia dėmesį, kad asmenys, gaunantys MNM programos paramą į socialines korteles, didžiojoje dalyje savivaldybių turi teisę iš „Maisto banko“ atiduotuvių atsiimti maisto donacijas, t. y., besibaigiančio, paskutinės dienos ir ilgo galiojimo produktus.

„Už  kiekvieno asmens atsiimtus 5 kg donuoto maisto per ketvirtį taip pat yra mokama fiksuota suma iš MNM programos lėšų. Kiekvieną projekto įgyvendinimo laikotarpio ketvirtį apie 100 000 asmenų, kurie gauna ir MNM programos lėšas į socialines korteles, atsiima maisto donacijas.

Kiekvienu atveju, kiek namų ūkyje gyvena asmenų, tiek atitinkamai kartų didinama pervedama suma į išduotą socialinę kortelę bei finansuojamas atitinkamas kiekis atsiimtų donuotų maisto kilogramų“, – paaiškino SADM.

Anot jos specialistų, projekto tikslas, siekiant MNM programos lėšas pervesti į socialines korteles, nestigmatizuoti nepasiturinčių asmenų ir leisti jiems patiems patogiu metu nusipirkti tai, ko labiausiai reikia jų namų ūkiui.

Be to, anot SADM, Lietuva yra vienintelė ES šalis, kuri leidžia per visus kalendorinius metus pervestas projektines lėšas į socialines korteles kaupti ir jas išleisti iki kitų metų kovo vidurio.

„Atsižvelgiant į tai, didesni namų ūkiai gali sukaupti tikrai nemažą dalį lėšų ir įsigyti didesnius pirkinius.

Kitose šalyse, kurios taip pat įgyvendina šios programos aprėptyje socialinių kortelių modelį, lėšas paramos gavėjai privalo išleisti per vieną ketvirtį, dalis valstybių ir toliau dalina ilgo galiojimo paketus, į kuriuos įeina iš anksto nupirkti ilgo galiojimo produktai ir asmenys neturi jokios pasirinkimo teisės į produktų įvairovę“, – paaiškino ministerija.

Pagal skurdo rodiklius Lietuva atrodo prastai

Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo (NSMOT) direktorė Aistė Adomavičienė pabrėžė, kad ši ES skiriama piniginė parama į socialines korteles tėra papildoma pagalba, o visiems pažeidžiamiems gyventojams turėtų būti užtikrintos pakankamos socialinės išmokos.

Nepaisant to, kad paramos sumos nėra itin didelės, anot A. Adomavičienės, lėšos turi teigiamą poveikį.

„Skurdo patirtį turinčių žmonių susitikimuose su sprendimų priėmėjais girdime, kad žmonės naudojasi šia parama ir teigiamai ją vertina. Tačiau kartu suprantama, kad ji nėra pakankama net pagrindiniams produktams ir prekėms įsigyti“, – pridėjo NSMOT direktorė.

Ji paaiškino, kad ES skiria tam fiksuotą sumą paramai, todėl laviravimui nėra daug.

„Lietuvos atveju, kadangi skurdo rodikliai labai prasti, paramą pasirinkta išdalinti dideliam žmonių skaičiui“, – paaiškino A. Adomavičienė.

Ji nurodė, kad kiekviena ES valstybė taiko šiek tiek kitokią šios ES paramos paskirstymo sistemą: vieni dalina maisto paketus, kaip buvo Lietuvoje, kiti perveda pinigus į korteles.

„Tarkime Suomijoje, kur mažiau paramos gavėjų, išmokama po 40 eurų kas du mėnesius, Ispanijoje ši parama skiriama tik šeimoms ir vaikams, Belgijoje žmonės turi prisidėti primokėdami 50 centų už gaunamą maisto paketą, Estijoje kortelė galioja tik viename prekybos centre ir pan.

Taigi pagal ES pagalbos paskirstymą neatrodome prastai, bet prastai atrodome pagal skurdo rodiklius. Tačiau ši problema turėtų būti sprendžiama ne ES pagalbos priemonėmis, o keičiant socialinę politiką bei mokesčių sistemą“, – pabrėžė ji.

Būtina įtraukti į sprendimų priėmimą

Anot A. Adomavičienės, tam, kad socialinė politika būtų efektyvesnė ir tikslingesnė – būtina įtraukti skurdo patirtį turinčius žmones į sprendimų priėmimą. Ji pridėjo, kad ne visais atvejais tokiems žmonėms labiausiai reikia pinigų. Labai dažnai jiems trūksta įvairių paslaugų. 

Taip pat, pasak jos, būtina keisti būsto politiką, numatyti finansavimo priemones ir galimybes gauti, išsinuomoti ir išlaikyti socialinį būstą.

„Vasarį atlikta apklausa rodo, kad net 35 proc. mažiausias, iki 500 eurų asmeniui per mėnesį, gaunančių žmonių trūko pinigų būsto išlaikymui, 30 proc. stokojo maistui. Tai reiškia, kad šie žmonės dėl vienų ar kitų priežasčių negavo kompensacijų arba negalėjo jomis pasinaudoti“, – paaiškino pašnekovė.

NSMOT direktorė pabrėžia, kad skurdo mažinimo srityje veikiančios NVO taip pat siūlo mažinti biurokratiją paramos maistu procese.

„Tokią paramą norintis gauti žmogus, turi kreiptis į savivaldybę ir pateikti prašymą, kurio nagrinėjimas gali užtrukti net iki mėnesio, o parama bus suteikta dar vėliau. Tačiau maisto trūkumas dažnai yra skubi problema – pagalbos žmogui gali reikėti tą pačią dieną.

Siūloma sudaryti galimybę nevyriausybinėms organizacijoms, teikiančioms paramą maistu, realiu laiku patikrinti asmens teisę gauti šią paramą Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS). Tokiu atveju, žmogus galėtų kreiptis tiesiogiai į paramą maistu teikiančią organizaciją, o pagalba, teisę į ją turinčiam žmogui, būtų suteikiama nedelsiant“, – komentavo ji.

Vis tik, anot A. Adomavičienės, visa tai tėra priemonės skurdo padariniams šalinti.

„Pagrindinė problema, kurią reikia spręsti yra mažos pajamos, kurios neleidžia užtikrinti būtiniausių poreikių. Vienas esminių mūsų siūlymų būtų artinti socialines išmokas prie minimalaus vartojimo poreikių dydžio (MVPD).

Mes socialinei politikai skiriame 2/3 to, ką skiria kitos ES šalys, o mūsų skurdo rodikliai vieni prasčiausių ES. Taigi turime didinti šios srities finansavimą, kartu peržiūrėti mokesčių sistemą“, – pridėjo pašnekovė.