Aiškėja pagrindinė versija, nuo ko mirė žurnalistas Vilius Stankevičius: vykdomas tyrimas

Gegužės 27 d. Lietuvą sukrėtė jauno LNK žurnalisto, laidos „Labas vakaras, Lietuva“ vedėjo Viliaus Stankevičiaus mirtis. Šiaulių vyriausiasis policijos komisariatas pradėjo ikiteisminį tyrimą mirties priežasčiai nustatyti.

Šią žinią naujienų portalui tv3.lt patvirtino Šiaulių apskrities VPK Komunikacijos poskyrio vyriausioji specialistė Gailutė Smagriūnienė.

Pasak jos, kol pareigūnai iš medikų gaus visą reikiamą informaciją, gali praeiti mėnuo, o visas tyrimas gali užtrukti ir ilgiau.

„Pirminė versija – savižudybė“, – teigė G. Smagriūnienė.

Šeštadienį Viliaus Stankevičiaus kūnas buvo rastas jo gimtinėje Raseinių rajone.

Skaudžią žinią paskelbė laikraštis „Raseinių naujienos“: „Mums tavęs trūks, mielas drauge ir kolega… Nuoširdi užuojauta šeima.“

Užuojatą reiškia ir Raseinių meras Arvydas Nekrošius.

„Ech, Viliau… Mums tavęs labai trūks. Užuojauta artimiesiems ir jį pažinojusiems“, – feisbuke rašė Raseinių meras.

V. Stankevičius gimė 1999 m. 2022 m. baigė Vilniaus universiteto žurnalistikos studijas. Dirbo LNK žinių, laidos „Labas vakaras, Lietuva“ žurnalistu.

Buvo pripažinęs kaltę dėl lytinių santykių su 13-mečiu

Penktadienį skelbiama, kad V. Stankevičius pernai prisipažino dėl lytinių santykių su 13-mečiu. Apie tai skelbia naujienų agentūra ELTA. 

„2022 m. liepos 19 d. Šiaulių apylinkės teismas patvirtino prokuroro nutarimą, kuriame konstatuota, kad V. Stankevičius prisipažino kaltu dėl seksualinio nusikaltimo prieš nepilnametį asmenį, tai yra dėl to, kad jis, būdamas pilnametis, lytiškai santykiavo su jaunesniu negu 16 metų asmeniu, nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių“, – skelbia ELTA. 

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus atstovai atsakydami į tv3.lt pateiktą paklausimą, informavo, kad 2022 m. liepos 19 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi Vilius Stankevičius buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, nurodytos LR BK 151-1 str. 1 dalyje kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.

„Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo yra laikomas neturintis teistumo. Detalesnė informacija apie vykusį ikiteisminį tyrimą neteiktina siekiant apsaugoti teisėtus nepilnamečio proceso dalyvio interesus“, – pridurta prokuratūros atsakyme.

Minėtas Baudžiamojo Kodekso straipsnis – „Lytinės aistros tenkinimas pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą“. Pilnametis asmuo, lytiškai santykiavęs ar kitaip tenkinęs lytinę aistrą su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių Lietuvoje yra baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.