Nuolat loja šuo? Pasakė, kokio dydžio bauda už tai gresia

Šuns lojimas – natūrali gyvūno elgesio dalis, tačiau kai jis tampa nuolatiniu ir trukdo aplinkinių poilsiui, kaimynų santykiai neretai virsta ilgalaikiais konfliktais. Vieni gyventojai mano, kad dėl nuolat lojančio šuns nieko padaryti negalima, kiti skuba kviesti pareigūnus vos išgirdę garsesnį lojimą. Nors kiekviena situacija vertinama individualiai, teisės aktai numato tiek gyvūnų savininkų pareigas, tiek galimybes gyventojams ginti savo teisę į ramybę.

Ką daryti, kai kaimyno šuo loja nuolat, kur kreiptis ir kokių veiksmų imtis, naujienų portalui tv3.lt pasakoja teisininkė, mediatorė Raimonda Joskaudienė.

Atskleidė, ką daryti, jeigu kaimynų šuo loja

Teisininkė R. Joskaudienė pasakoja, kad pirmiausia reikėtų įvertinti, ar kalbama apie pavienį, trumpalaikį gyvūno lojimą, ar apie sistemingą ir ilgai trunkantį triukšmą. Pasak jos, vien faktas, kad šuo kartais loja, dar nereiškia teisės pažeidimo.

„Teisiškai reikšminga tampa situacija, kai lojimas yra nuolatinis arba dažnai pasikartojantis, objektyviai trukdo ilsėtis, miegoti ar dirbti, o gyvūno savininkas, žinodamas apie problemą, nesiima priemonių“, – teigia ji.

Jos teigimu, jei santykiai su kaimynu nėra konfliktiški, pirmasis žingsnis turėtų būti ramus ir konkretus pokalbis. Dažnu atveju šeimininkas gali net nežinoti, kad jo augintinis, jam nesant namuose, loja valandų valandas.

„Reikėtų ne abstrakčiai sakyti, kad „šuo visada loja“, o nurodyti konkrečias dienas, laiką ir lojimo trukmę“, – pažymi teisininkė.

R. Joskaudienė atkreipia dėmesį, kad jeigu žodinis pokalbis rezultatų neduoda, verta kreiptis raštu. Tokiu būdu ne tik suteikiama galimybė savininkui išspręsti problemą, bet ir sukuriamas įrodymas, kad apie ją buvo pranešta.

„Tai ne tik suteikia kaimynui realią galimybę išspręsti problemą, pavyzdžiui, kreiptis į veterinarijos gydytoją ar gyvūnų elgsenos specialistą, bet ir vėliau patvirtina, kad savininkas apie trikdymą buvo informuotas.

Tačiau išankstinis pokalbis su kaimynu nėra privaloma sąlyga kreiptis į institucijas. Jeigu triukšmas vyksta tuo metu, ypač naktį, gyventojas neprivalo laukti kitos dienos ar pakartotinio pažeidimo“, – sako ji.

Kada kreiptis į policiją, o kada – į savivaldybę?

Teisininkė aiškina, kad institucija, į kurią reikėtų kreiptis, priklauso nuo konkrečios situacijos. Jei triukšmas vyksta tuo metu ir ypač vakaro ar nakties valandomis, galima skambinti bendruoju pagalbos numeriu.

„Tai leidžia pareigūnams atvykti pažeidimo metu, patiems įvertinti triukšmą ir jį oficialiai užfiksuoti. Lietuvos policija dėl tuo metu vykstančio kaimynų keliamo triukšmo rekomenduoja kreiptis numeriu 112, o dėl nuolat pasikartojančio triukšmo – pateikti rašytinį pranešimą policijai“, – aiškina pašnekovė.

Pasak jos, kai problema yra tęstinė, reikėtų pateikti išsamų pranešimą per ePolicija sistemą, teritoriniam policijos komisariatui arba savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui.

R. Joskaudienė taip pat pažymi, kad daugiabučio administratorius ar bendrijos pirmininkas gali padėti komunikuoti su gyvūno savininku, tačiau administracinių nuobaudų skirti negali. Tuo metu į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT) verta kreiptis tuomet, kai kyla įtarimų dėl gyvūno nepriežiūros:

„Į VMVT reikėtų kreiptis tada, kai lojimas gali rodyti ne tik triukšmo problemą, bet ir galimą gyvūno nepriežiūrą: šuo ilgą laiką paliekamas vienas, laikomas netinkamomis sąlygomis, nuolat patiria stresą, neturi vandens, pastogės ar būtinos veterinarinės pagalbos. VMVT priima pranešimus apie gyvūnų gerovės ir jų laikymo pažeidimus.“

Ji taip pat primena, kad skirtingose savivaldybėse gali galioti skirtingos gyvūnų laikymo bei triukšmo prevencijos taisyklės, todėl verta susipažinti ir su vietos reglamentavimu.

Pasakė, kada lojimas tampa teisės pažeidimu

R. Joskaudienės teigimu, ne kiekvienas šuns lojimas automatiškai laikomas viešosios rimties trikdymu, tačiau tam tikrais atvejais jis gali užtraukti administracinę atsakomybę.

Teisininkė paaiškina, kad Administracinių nusižengimų kodeksas numato skirtingus teisinius pagrindus vertinti tokius pažeidimus:

„Atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir savivaldybės taisykles, gali būti taikomas:

• ANK 346 straipsnis dėl gyvūnų gerovę ir laikymą reglamentuojančių reikalavimų pažeidimo;
• ANK 48 straipsnio 3 dalis dėl savivaldybės patvirtintų triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių nesilaikymo;
• tam tikrais atvejais – ANK 488 straipsnis dėl viešosios rimties trikdymo.“

Jos teigimu, gyvūno savininkas turi pareigą užtikrinti, kad jo augintinis nepažeistų kitų asmenų teisės į ramybę, nesvarbu, ar šuo laikomas bute, ar privačioje valdoje.

Už lojantį šunį gali grėsti ir šimtus eurų siekiančios baudos

Pasak R. Joskaudienės, galimos baudos priklauso nuo to, pagal kurią teisės normą pažeidimas kvalifikuojamas.

„Pagal ANK 488 straipsnį už viešosios rimties trikdymą fiziniam asmeniui gali būti skiriama nuo 80 iki 200 eurų bauda, o už pakartotinį pažeidimą – nuo 200 iki 300 eurų.

Pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį už gyvūnų gerovę ir laikymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą gali būti skiriama nuo 30 iki 120 eurų bauda, o už pakartotinį tokio pobūdžio pažeidimą – nuo 120 iki 230 eurų.

Jeigu pažeidžiamos savivaldybės patvirtintos triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklės, pagal ANK 48 straipsnio 3 dalį galima nuo 150 iki 600 eurų bauda, o už pakartotinį pažeidimą – nuo 500 iki 1 tūkst. eurų“, – atskleidžia ji.

Vis dėlto teisininkė pabrėžia, kad vien dėl vienkartinio lojimo epizodo visos šios baudos automatiškai netaikomos. Kiekvienu atveju institucijos turi įvertinti konkrečias aplinkybes ir surinktus įrodymus.

Ji priduria, kad vertinant atsakomybę reikšmės turi tai, ar pažeidimas kartojasi, kokiu paros metu vyksta triukšmas, kiek žmonių dėl jo kenčia, ar savininkas buvo įspėtas bei ar bendradarbiauja spręsdamas problemą.