Skaiva Jasevičiūtė. Mes esame karta, kuri niekada negrįš – na ir ačiū Dievui!

Gal dėl to, kad savo feisbuko sraute turiu nemažai bendraamžių, man šią savaitę vis išmeta vieną įrašą, kuriuo visi labai nostalgiškai dalinasi ir net prirašo, kad va mes tai buvome žmonės, o dabartinis jaunimas tikrai nieko vertas.

Gali būti, kad juo jau pasidalinote ir jūs. O jei dar nematėte, štai jis neredaguotas:

MES ESAME KARTA, KURI NIEKADA NEGRĮŠ.

Karta, kuri ėjo į mokyklą ir grįžo atgal.
Karta, kuri viena atliko namų darbus, kad kuo greičiau išeitų žaisti į gatves.
Karta, kuri visą laisvalaikį praleido gatvėje.
Karta, kuri žaidė slėpynių tamsoje.
Karta, kuri gamino purvo pyragus ir laipiojo medžiais.
Karta, kuri rinko ant sporto kortų.
Karta, kuri plikomis rankomis kūrė žaislus.
Karta, kuri pirko vinilinius albumus, kad galėtų groti plokštelių grotuvuose.
Karta, kuri rinko nuotraukas ir iškarpų knygas.
Karta, kuri lietingomis dienomis žaidė stalo žaidimus ir kortas.
Karta, kuri turėjo televizorių juodai baltą.
Karta, kuri turėjo tėvus, kurie ten buvo.
Karta, kuri šoko stipriai ir gavo mūsų pirmąjį bučinį jaunimo klubuose.
Karta, kurioje niekas nekirpo, negirdėjo apie ADHD ir neturėjo Tourettes.
Karta, kurioje neturėjome planšečių, mobiliųjų telefonų, kompiuterių.
Karta, kuri buvo ir, deja, niekada negrįš

Jei ir tu buvai šios kartos dalis, pasidalink šiuo įrašu.

Šaltinis: 15min.lt