Vienodos suknelės ir 1 apatinių komplektas per metus: štai kaip sovietmečiu rengėsi elitas ir kaimo žmonės (41)

Išsivadavusi iš sovietmečio, Lietuva šiandien turi laisvę kurti savo gyvenimo stilių, pasirinkti madą ir puoselėti kultūrines tradicijas. Tačiau sovietmečio pradžia staiga nutraukė šį gyvenimo būdą: drabužiai tapo vienodi, grožis ir mada – nepageidaujami, o žmonės neteko galimybės individualiai rinktis aprangą.

Istorikas Algirdas Jakubčionis sakė, kad iki 1941 metų lietuvės moterys, ypač elitas, gyveno vakarietiškoje, modernioje gyvenimo ir mados kultūroje, kuri buvo staiga nutraukta joms patekus į sovietmetį.

„Pirmiausiai, pabandykime sugrupuoti pagal laikmetį. Pirmas dalykas – turbūt lietuvės moterys buvo įmestos į sovietmetį 1941 metais.

Jeigu pasiimtumėte ankstesnio laiko žurnalus, laikraščius, knygas, jūs matytumėte, vadinamąjį elitą – su nuostabiais drabužiais, bateliais, tiesa, su viena „nuodėme“: dantyse ilgu muštuku ir cigarete“, – dalijosi jis.

Kaip sovietmečiu rengdavosi Lietuvos elitas?

Pasak pašnekovo, sovietmečiu tiek Lietuvos elito moterys, tiek vyrai savo apranga ir stiliumi nenusileido Vakarų mados tendencijoms.

„Taip, kad iš tikrųjų šitos Lietuvos elito moterys tame laikotarpyje nuo Vakarų tikrai neatsiliko.

Vyrai, įtariu, irgi panašiai atrodydavo: katiliukai, cilindrai, kaklaraiščiai, kostiumai ir taip toliau“, – išsakė savo nuomonę ekspertas.

Istorikas pasakojo, kad kaimo žmonės kasdien rengėsi praktiškai, tačiau turėjo aiškų supratimą apie progines situacijas ir sekmadieniais, eidami į bažnyčią, vilkėdavo gražiausius drabužius.

„Kitas dalykas – kalbėkime apie kaimą. Kaimas rengėsi patogiais, darbiniais drabužiais, bet sekmadienį į bažnyčią apsirengdavo geriausiais drabužiais.

Buvo tam tikras supratimas, kur ir kada reikia rengtis gražiai“, – įvertino jis.

A. Jakubčionis pabrėžė, kad Sovietų Sąjungoje tuo metu vyravo didelis drabužių stygius ir masinė, vienoda gamyba, todėl žmonės neturėjo galimybių rengtis gražiai ar individualiai.

„Dabar įsivaizduokime, kas tuo metu darėsi Sovietų Sąjungoje <…>, atsimenu vieną niuansą: per metus Sovietų Sąjungoje vienam gyventojui tekdavo vienas komplektas apatinio trikotažo.

Jau nekalbant apie gražesnius drabužius ir panašiai. Buvo masinė gamyba, masinis apsirengimas vienodais drabužiais“, – teigė jis.

Kas vyko politinio „atšilimo“ metu?

Istorikas atkreipė dėmesį, jog net prasidėjus politiniam „atšilimui“ žmonių apranga Sovietų Sąjungoje išliko vienoda ir pilka dėl ilgalaikės masinės, pasirinkimo nevaržančios drabužių gamybos.

„Pavyzdžiui, vienas labai garsus rašytojas, 1956 metais atvykęs į Maskvą, kai jau prasidėjo atšilimas, buvo nustebintas, kad visi žmonės vienodai, pilkai apsirengę. Tai reiškė, kad nebuvo nei iš ko, nei kaip rengtis kitaip.

Masinė drabužių gamyba reiškė, kad dešimtmečiais buvo gaminami tie patys drabužiai, tos pačios formos, tos pačios spalvos“, – kalbėjo jis.

Ankstyvuoju sovietmečiu buvo ideologiškai neigiama mada, grožis ir papuošalai, nes jie laikyti buržuaziniais ir nesuderinamais su darbiniu, „teisingu“ gyvenimo būdu, sakė A. Jakubčionis.

„Jeigu žiūrint dar į Sovietų Sąjungą trečiajame dešimtmetyje, kai sovietai bandė diegti savo tvarką, jie buvo suformulavę tezes, kurios dabar skambėtų labai kvailai.

Pavyzdžiui, kad mados nereikalingos, kad reikalingi tik darbui tinkami drabužiai.

Toliau – kad moterims nereikalingi jokie kvepalai, kad moters natūralus kvapas yra skaniausias, kad negalima nešioti žiedų ir auskarų, nes tai buržuazinis išsigalvojimas“, – akcentavo istorikas.