Šakalienė: Lietuva tam skirs 20 mln. eurų (129)

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, jog Lietuva ketina skirti 20 mln. eurų Ukrainai amunicijai įsigyti.

„Vasarą gali būti labai sunku, todėl turime paramą suteikti ne vėliau, o anksčiau. Lietuva ketina papildomai skirti 20 mln. eurų amunicijai įsigyti, nes tai yra vienas iš dalykų, kurių Ukrainai dabar labai reikia“, – Briuselyje žurnalistams sakė ministrė.

Taip ji kalbėjo prieš penktadienį NATO būstinėje prasidėsiantį Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikimą, kuriame planuojama aptarti skubiausius Ukrainos poreikius kovoje su Rusijos invazija.

Pernai birželį Valstybės gynimo taryba sutarė karinei paramai Ukrainai kasmet skirti mažiausiai 0,25 proc. bendrojo vidaus produkto.

Lietuva Ukrainai nuo karo pradžios suteikė karinės paramos už apie 800 mln. eurų. Bendra ilgalaikė Lietuvos parama Ukrainai yra perkopusi pusantro milijardo eurų.

Ketvirtadienį ministrė jau dalyvavo ir „Norinčiųjų koalicijos“ dėl paramos bei saugumo garantijų Ukrainai susitikime.

„Norinčiųjų koalicija“ yra per 30 Europos bei kitų šalių vienijanti grupė, kuri žada prieš Rusijos agresiją kovojančiai Ukrainai suteikti saugumo garantijas, įskaitant galimą karinių pajėgų dislokavimą.

D. Šakalienės teigimu, šiuo metu taikos palaikymo pajėgų klausimu yra intensyviai diskutuojama įvairiais lygmenimis, bet daugiausiai kariniu, nes reikalinga žinoti, kaip jos veiktų, kokie būtų jų įgaliojimai.

„Visų pirma, manau, kad reikia užtikrinti jūros ir oro saugumą. Kalbant apie sausumos komponentą, manau, kad vienas iš svarbiausių dalykų taip pat yra užtikrinti pakankamą bei nuoseklų Ukrainos pajėgų apmokymą“, – kalbėjo ministrė.

„Yra sudėtingų klausimų, į kuriuos dar nėra atsakymų. Koks tiksliai būtų mūsų mandatas? Ką mes darytume, kai Rusija pažeistų paliaubas? Atsiprašau, negaliu sakyti jei. Ar kada nors matėte, kad Rusija nepažeidinėtų paliaubų? Tai būtų pirmas kartas“, – pridūrė D. Šakalienė.

Europos pareigūnai teigia, kad iki šiol maždaug šešios šalys, įskaitant Jungtinę Karalystę, Prancūziją ir Baltijos šalis, pareiškė galinčios skirti savo karius į Ukrainą.

BNS rašė, jog kovą prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad Lietuva tą būtų pasirengusi daryti tik drauge su kitomis partnerėmis.

Pagrindinė problema, su kuria susiduria Europos sąjungininkai, besistengiantys parengti kokį nors planą, yra ta, kad jie iš esmės nežino apie Jungtinių Valstijų (JAV) ir Rusijos derybų procesą siekiant sustabdyti kovas.

Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracija surengė kelis derybų etapus su Ukrainos ir Rusijos pareigūnais, tikėdamasi, kad pavyks sustabdyti kovas, tačiau apčiuopiamų rezultatų kol kas nesulaukė.

Pasak krašto apsaugos ministrės, Vašingtono parama veiksmuose yra itin svarbus, bet dar neišspręstas klausimas. 

„Mano nuomone, vienas iš svarbiausių JAV vaidmenų – stebėti paliaubas, kad nekiltų abejonių bei jos pačios įsitikintų, kas ir kada vyksta“, – kalbėjo D. Šakalienė.

Nuo tada, kai Rusija daugiau nei prieš trejus metus pradėjo invaziją į Ukrainą, JAV skyrė dešimtis milijardų dolerių karinės pagalbos Ukrainai, tačiau nuo D. Trumpo antrosios kadencijos pradžios apie naują paketą Kyjivui paskelbta nebuvo. 

„Tam, jog JAV iš tikrųjų dalyvautų šiame procese, jos turi matyti, kad mes darome daug, kad mes veikiame adekvačiai, palyginti su faktiniais Europos finansiniais, ekonominiais ir kariniais pajėgumais“, – kalbėjo D. Šakalienė.