Paaiškino, kas iš tiesų sukelia „seno žmogaus kvapą“: nustebins ne vieną

Apie vadinamąjį „seno žmogaus kvapą“ kalbama jau ne vieną dešimtmetį, tačiau šią temą vis dar gaubia daugybė mitų ir klaidingų įsitikinimų. Nors dažnai manoma, kad šis specifinis kvapas susijęs su prastesne higiena, mokslininkai teigia ką kita – tam tikri organizme vykstantys natūralūs procesai gali lemti išskirtinį kvapą net ir kruopščiai besirūpinantiems savimi žmonėms.

Kas iš tiesų slypi už šio reiškinio, kodėl jis atsiranda su amžiumi ir ar įmanoma jį sumažinti? Į šiuos klausimus atsako vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Asta Krušnienė.

Kvapas susidaro senstant odai

2001 m. Japonijos kosmetikos ir asmens priežiūros bendrovės „Shiseido“ tyrėjai nustatė, kad vyresnių nei 40 metų žmonių odoje pradeda didėti junginio 2-nonenalio kiekis.

„Ši medžiaga susidaro vykstant odos riebalų oksidacijai ir yra siejama su specifiniu kvapu. Svarbu suprasti, kad tai nėra ligos požymis ir nebūtinai reiškia prastą higieną – tai natūrali organizmo senėjimo proceso dalis“, – aiškina vaistininkė.

Pasak A. Krušnienės,senstant keičiasi odos sudėtis, hormonų veikla ir medžiagų apykaita:

„Odoje mažėja antioksidantų, lėtėja ląstelių atsinaujinimas, keičiasi riebalinių liaukų veikla. Dėl šių pokyčių tam tikri odos riebalai lengviau oksiduojasi ir susidaro kvapiųjų junginių.“

Vaistininkė taip pat priduria, jog vyresniame amžiuje oda dažnai tampa natūraliai sausesnė, todėl odos apsauginiai mechanizmai veikia kiek kitaip nei jaunystėje.

„Prie pasikeitusio kvapo gali prisidėti ir sumažėjęs fizinis aktyvumas, lėtesnė medžiagų apykaita bei įvairūs sveikatos sutrikimai“, – tęsia pašnekovė.

Prie problemos prisideda ir kai kurie įpročiai

„Viena dažniausių klaidų – nepakankamas drabužių, patalynės ar rankšluosčių keitimas“, – sako A. Krušnienė.

Pasak jos, net ir reguliariai prausiantis, kvapą sukeliantys junginiai gali kauptis audiniuose ir ilgainiui tapti sunkiau pašalinami. Kvapas taip pat gali sustiprėti vartojant nepakankamai vandens, retai vėdinant patalpas ar dažnai dėvint sintetinius audinius.

Kai kurie žmonės, anot vaistininkės, bijodami išsausinti odą, pradeda rečiau praustis arba vengia kruopščiai valyti tam tikras kūno vietas, o tai taip pat gali turėti įtakos kvapo atsiradimui.

Kartais tai gali būti susiję ir su ligomis

Nors dažnai „seno žmogaus kvapas“ kyla dėl natūralių priežasčių, tam tikros ligos ir vaistai gali keisti žmogaus kūno kvapą.

Kelios iš jų – cukrinis diabetas, inkstų ar kepenų ligos, kai kurie medžiagų apykaitos sutrikimai gali lemti specifinių kvapų atsiradimą, nes organizmas prasčiau pašalina tam tikras medžiagas.

„Prie kvapo pokyčių gali prisidėti ir kai kurie vaistai, ypač vartojami ilgą laiką. Pavyzdžiui, kai kurie antidepresantai, hormoniniai preparatai ar vaistai kraujospūdžio kontrolei gali keisti prakaitavimo intensyvumą ar odos būklę“, – pasakoja vaistininkė.

Tiesa, anot pašnekovės, įtakos turi ir mityba. Didesni česnako, svogūnų, aštrių prieskonių, alkoholio kiekiai gali pakeisti kūno kvapą.

„Taip pat svarbu vartoti pakankamai vaisių, daržovių ir skysčių, nes tai padeda palaikyti normalią organizmo medžiagų apykaitą“, – taip pat pabrėžia A. Krušnienė.

Kvapas gali įsigerti į drabužius ar baldus

Anot specialistų, vadinamasis „seno žmogaus kvapas“ nėra susijęs su higienos stoka. Net kruopščiai prižiūrint save, kvapą sukeliantys junginiai gali kauptis drabužiuose, balduose, čiužiniuose, užuolaidose ar patalynėje.

„Kadangi 2-nonenalis yra riebaluose tirpus junginys, jis gali įsigerti į tekstilę ir minkštus paviršius. Dėl to kvapas kartais išlieka net po kruopštaus valymosi ar prausimosi.

Prie jo prisideda ir natūraliai lėtesnė oro cirkuliacija namuose, ypač jei patalpos retai vėdinamos“, – aiškina vaistininkė.

Ar įmanoma kvapą panaikinti?

Kaip teigia vaistininkė, šį kvapą dažniausiai galima sumažinti, nors visiškai pašalinti natūralių organizmo senėjimo procesų ir nėra įmanoma.

„Didžiausią naudą duoda ne kokia nors viena priemonė, o tinkama rutina. Svarbu reguliariai praustis, dažnai keisti drabužius ir patalynę, vartoti pakankamai vandens bei pakankamai vėdinti namus“, – vardina A. Krušnienė.

Taip pat, jos teigimu, gali padėti švelnios odos priežiūros priemonės, kurios ne tik valo, bet ir padeda palaikyti odos apsauginį barjerą.

Dažnai pasirenkami kūno prausikliai ar losjonai su antioksidantais, kurie padeda mažinti oksidacinius procesus odoje, tačiau svarbiausias poveikis vis tiek pasiekiamas laikantis kasdienių higienos ir aplinkos priežiūros įpročių.

„Seno žmogaus kvapas“ – nebūtinai tik seniems

Įdomu ir tai, jog panašūs kvapai gali atsirasti ir jaunesniems žmonėms.

Pasak vaistininkės, tam įtakos gali turėti tam tikros ligos, medžiagų apykaitos sutrikimai, rūkymas, gausus alkoholio vartojimas, nutukimas ar prasta mityba.

„Prie kvapo pokyčių gali prisidėti ir labai stiprus stresas, hormonų pokyčiai bei kai kurie vartojami vaistai. Todėl ne kiekvienas neįprastas kūno kvapas yra susijęs vien su amžiumi“, – aiškina A. Krušnienė.

Tikslios amžiaus ribos nėra, tačiau mokslininkai mini, kad odos pokyčiai, susiję su specifiniu kvapu pradeda ryškėti maždaug nuo 40–50 metų, o labiau pastebimi tampa sulaukus 60 metų ir vyresniame amžiuje.

Vis dėlto, svarbu paminėti, kad tai yra labai individualu: „Įtakos turi genetika, gyvenimo būdas, sveikatos būklė, mityba, fizinis aktyvumas ir odos priežiūra. Dėl šios priežasties vieniems žmonėms specifinis kvapas būna labai nežymus arba beveik nepastebimas, o kitiems – ryškesnis.“