Maistas Lietuvoje brangsta greičiau nei atlyginimai – jau vejame Norvegiją ir Švediją. Ar tai neprasilenkia su sveiku protu? (8)

Kainų šuolis keičia gyvenimą: žmonės planuoja, taupo ir atsisako

Trečioji kainų augimo banga Lietuvoje jaučia vis daugiau gyventojų – kas dešimtas pritrūksta pinigų maistui, daugelis keičia įpročius, atsisako restoranų, perka tik tai, kas su nuolaida ar arti galiojimo pabaigos. Kai kuriems tai primena krizę, kiti tiesiog mokosi gyventi kitaip.

Socialiniuose tinkluose žmonės dalijasi išgyvenimo strategijomis. Viena komentatorė prisipažino, kad dabar kiekvieną savaitę planuoja meniu ir su sąrašu eina į parduotuvę, nes kitaip paprasčiausiai neišsiverčia. Kitas žmogus pasakoja, kad seka visas akcijas, net jei jam tai atrodo žeminančiai. Kai kurie šeimos nariai valgo paprastai: sriuba, antras patiekalas, obuoliai, morkos, košės vaikams – visa tai, kas paprasta, sotu ir ekonomiška.

Vis daugiau vartotojų renkasi pigesnius parduotuvių prekinius ženklus. Kiti sako tiesiog nebeužsisakantys maisto į namus – tai tapo prabanga. O dar kiti, priešingai, sako, kad jų įpročiai nesikeitė – tačiau tai tik įrodo, kad visuomenėje formuojasi aiškus atotrūkis tarp tų, kuriems dar „užtenka“, ir tų, kuriems – jau nebe.

Lietuviškos kainos jau lenkia Vokietijos, bet atlyginimai – ne

„Pricer.lt“ vadovas Arūnas Vizickas pabrėžia, kad tai jau trečiasis kainų šuolis per pastaruosius metus. Pirmasis kilo po pandemijos, antrasis – po karo Ukrainoje, o trečiasis – dabar, tyliai, bet stipriai.

Jo teigimu, kai kurių prekių kainos Lietuvoje jau didesnės nei Vokietijoje. Dar labiau stebina tai, kad jos priartėjo ar net pasivijo kainas Švedijoje ar Norvegijoje. Tuo tarpu atlyginimai – toli gražu ne skandinaviški.

Šis skirtumas skatina žmones rinktis nukainotas prekes, kurių galiojimas tuoj baigsis. Vizickas atkreipia dėmesį, kad kai kurios parduotuvės taiko 25 proc. nuolaidas, kitos – 50 proc., tačiau tai jau nebėra sveika konkurencija, o tiesiog bandymas atsikratyti to, kas liko neparduota.

Anot jo, tai tik dar vienas įrodymas, kad maistas Lietuvoje tapo per brangus ir vis labiau neįperkamas.

Kainos auga, o gyvenimas siaurėja: kenčia kultūra, hobiai, laisvalaikis

Kai maistas, būsto išlaikymas, vaistai ir transportas tampa prioritetu, viskas, kas daro gyvenimą pilnavertį – pasitraukia. Vizickas pažymi, kad kultūra, pramogos, savišvieta, hobiai ir net sveikatinimasis tampa mažiau prieinami.

Žmonės pradeda taupyti ne todėl, kad tai racionalu, bet todėl, kad tiesiog kitaip negali. Ir kai reikia rinktis tarp knygos ir duonos, laimi ne dvasia – laimi badas.

Ką rodo skaičiai: kas dešimtas gyventojas jau nebeišsiverčia

Vasario mėnesį atlikta reprezentatyvi apklausa parodė, kad 8,7 proc. lietuvių trūksta pinigų maistui. Dar 12,4 proc. – būsto nuomai ar komunaliniams mokesčiams. Nors skaičiai šiek tiek mažesni nei pernai, jie vis tiek kelia nerimą.

Ekonomistas Romas Lazutka pažymi, kad 5 eurų pabrangimas pigiausių prekių krepšelyje ne kiekvienam reikšmingas. Vienam tai tik puodelis kavos gatvėje, kitam – savaitgalio vakarienė, o trečiam – viena diena be valgio.

Todėl ekonominis spaudimas paveikia ne visus vienodai, tačiau labiausiai – tuos, kuriems kiekvienas euras svarbus.

Kūrybiškumas tampa ginklu prieš skurdą

Lazutka teigia, kad tie, kurie labiausiai jaučia kainų augimą, dažnai ir gyvena išradingiausiai. Žmonės plauna indus dubenyje, tą patį vandenį naudoja keliems tikslams, plaukus kirpasi patys, net rankų plovimas suplanuojamas taip, kad sutaupytų.

Tokie pasirinkimai – ne ekologiški ar sąmoningi, o tiesiog būtini. Tai prisitaikymo prie realybės pavyzdžiai, kai žmogus verčiamas susikurti savo logiką, kaip išgyventi.

Infliacija – neaukšta, bet kainos kyla greičiau nei prognozuota

Spalį metinė infliacija nesiekė 1 proc., vasarį ji jau buvo 3,5 proc. Lietuvos bankas metų pradžioje prognozavo, kad 2025 m. metinė infliacija sieks kiek daugiau nei 2 proc., tačiau kovo mėnesį prognozė padidinta iki 3,3 proc.

Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus, tam įtakos turėjo padidėję akcizai bei išaugusios energijos kainos.

Vis dėlto Romas Lazutka sako, kad prognozėmis aklai pasitikėti nereikėtų – niekas nežino, kas bus. O faktas lieka vienas: nors oficiali infliacija atrodo rami, realios kainos kasdieniame gyvenime auga greičiau nei skaičiai statistikos lentelėse.