Pasakė, kokie orai laukia likusią žiemą ir pavasarį: viską parodė gamta

Kalendoriuje sausio 25-oji žymi pusiaužiemį. Etnologas Libertas Klimka teigia, kad ši diena parodo, kokių orų galime tikėtis likusią žiemą bei pavasarį. Gamtos ženklus stebintis vyras pasakė, į ką šiandieną reikėtų atkreipti dėmesį.

Senų senovėje žmonės laukdavo žiemos vidurio, kad galėtų tą dieną nuspėti būsimus orus ir planuoti į ateitį darbus. Teigiama, kad pusiaužiemio dienos priešpiečio oras atitinka pirmąją, o popietinis – antrąją žiemos pusę.

Jeigu ši diena saulėta, spėjama, kad vasara bus graži, o taip pat džiugins ir sėkmingi metai. Tačiau, jeigu diena debesuota, manyta, kad tais metais mirs daug žmonių.

Tačiau, jeigu pusiaužiemio dieną užklups lietus ar sniegas – metai bus brangūs, galima patirti net ir derliaus nuostolių, o jei pūs smarkus vėjas – tarp žmonių gali kilti dideli neramumai.

Orus išduoda ir gyvūnai

Etnologas sako, kad orų spėliojimai šią dieną taip pat būdavo ir itin smagūs. Štai anksčiau žmonės orus spėdavo stebėdami ir gyvūnus, pavyzdžiui, barsuką:

„Sakoma, kad atėjus pusiaužiemiui, barsukas oloje pabunda iš miego, iškiša galvą apsidairyti po aplinką, pasivaikščioti. Jeigu tą dieną šviečia saulutė, barsukas išsigąsta savo šešėlio ir tuoj pat skuba atgal į olą, kur gulasi miegoti ant to paties šono.

Tačiau barsukui miegas būna prastas, nuguli šoną ir toks žiemojimas ilgai netrunka. O tai praneša, kad netrukus ateis ir pavasaris. Tad jei diena saulėta, galima tikėtis ūmios ir greitos pavasario šilumos.

Visgi, jei barsukas iškišęs galvelę pamato apsiniaukusį orą, kaip šį rytą, jis trumpai apsidairo, pavaikštinėja, palieka savo pėdsakų ir grįžta atgal žiemoti. Taip jis į miegą pasineria labai giliai, o tai rodo, kad pavasaris ateis dar labai negreitai.“

Anot L. Klimkos, pavasario pradžią išduoti gali ir meška, kuri pusiaužiemio metu sukasi miegoti ant kito šono. Visgi, ši diena senovėje žmonėms būdavo ir galimybė pasitikrinti savo atsargas, ar visko užteks iki naujo derliaus, ar teks gerokai pasispausti.

Be to, per pusiaužiemį vis daugiau žmonių ima pastebėti, kaip ilgėja dienos, atsiranda pirmieji pavasario požymiai. Paklaustas, ar stebint šiandieną niūrią dieną už lango taip ir reikėtų tikėtis vėsių orų, etnologas sako, kad tokios jau tos prognozės:

„Pavasaris ateis dar negreitai. Galimai sulauksime ir sniego, kuris pridės šalčio. Jei šiandien visa diena tokia ir išbus, pavasario šilumos laukti teks iki pat gegužės. Jei dienos eigoje, visgi, prašviesės – bent jau antroji pavasario pusė bus malonesnė.“

Minima ir liturginė šventė

Įdomu ir tai, kad sausio 25 diena kalendoriuje yra skirta paminėti ir pirmųjų krikščionių persekiotojo Sauliaus stebuklingą atsivertimą.

„Katalikai sako, kad ši diena – atsivertimo. Yra tokia legenda, kad jodamas krikščionių persekiotojas Saulius danguje staiga pamatė prasiskyrusius debesis, pro kuriuos sklido dangiška šviesa ir pasimatė Kristaus paveikslas.

Nukritęs nuo žirgo jis suprato, kad reikia keisti gyvenimo būdą. Taip jis tapo apaštalu, misionieriumi, o net ir vardą iš Sauliaus pasikeitė į Paulių“, – aiškina etnologas Libertas Klimka.

Taip pat, pasak rašytinių šaltinių, Šv. Paulius tapo vienu uoliausių Kristaus mokslo skleidėjų tarp buvusių to meto pagonių.