Estijos įspėjimas Putinui: „Smogsime į pačią Rusijos širdį“ (84)

Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna „TVP World“ laidoje „On The Record“ pateikė atvirą vertinimą: NATO turi būti pasirengusi blogiausiam scenarijui, jei Rusija kada nors nukreiptų savo agresiją prieš Aljansą.

Šalies diplomatijos vadovas atkreipė dėmesį, kad Baltijos valstybės nebūtinai yra labiausiai pažeidžiamos NATO narės, tačiau jos lieka Europos saugumo priekinėje linijoje.

„2016 ir 2017 m. būdamas gynybos ministru mačiau 120 tūkst. Rusijos karių, pasirengusių per 48 valandas išvykti, – pažymėjo jis. – Šie kariai buvo išsiųsti į Ukrainą ir dabar jų ten nėra. Tačiau Rusija daug investuoja į karinę infrastruktūrą prie mūsų sienų, ypač šiaurėje, nuo tada, kai Suomija ir Švedija įstojo į NATO.“

M.Tsahkna taip pat įspėjo, kad karo Ukrainoje baigtis bus lemtinga Europos ateičiai.

„Jei Rusijai ten pasiseks, esu įsitikinęs, kad ji perkels karius prie mūsų sienų, – pabrėžė ministras. – Tada susidursime su visapusiška karine grėsme, jei Putinas turės politinės valios. Tai priklausys nuo to, kokią atgrasomąją galią NATO sugebės išlaikyti.“

Jis atkreipė dėmesį į naujus NATO regioninės gynybos planus, priimtus 2023 m. Aljanso viršūnių susitikime Vilniuje.

„Nepriklausomai nuo to, kokią karinę agresiją Rusija pradės prieš NATO, mes smogsime į pačią Rusijos širdį, – sakė M.Tsahkna. – Neleisime Rusijai įžengti į mūsų teritoriją ir tada kovoti. Tai visiškai kitoks pasaulis.“

Užsienio reikalų ministras taip pat kritikavo tai, ką jis apibūdino kaip Europos nenorą imtis ryžtingesnių veiksmų kontržvalgybos srityje.

„Kodėl leidžiame Rusijos diplomatams laisvai judėti Europoje? – klausė jis. – Daugelis iš jų yra šnipai, organizuojantys išpuolius ne tik prieš Baltijos šalis ir Lenkiją, bet ir Vokietiją bei kitas šalis.“

Prabilęs apie JAV politiką, M.Tsahkna atmetė susirūpinimą dėl prezidento Donaldo Trumpo vykdomos atsiribojimo strategijos.

„Nematau jokio dvejonių dėl bendradarbiavimo su mūsų regionu, – pažymejo politikas. – Vašingtonas mus laiko patikimais partneriais gynybos ir ekonomikos srityse.“

Estijos atveju, pridūrė jis, pasirengimas yra greitas, o ne teorinis.

„Jei reikia, per kelias valandas galime 100 proc. uždaryti savo sienas, – nurodė M.Tsahkna. – Bet dabar yra laikas daug investuoti į gynybą.“

Aktyviai ruošiasi kontrontacijai

Britų karališkojo laivyno viceadmirolas Mike’as Utley, vadovaujantis NATO jungtinei jūrų vadavietei, skambėjo kur kas mažiau optimistiškai.

Kaip jis tvirtino „Bloomberg“ naujienų tarnybai, NATO karinis potencialas pranoksta Rusijos karinį potencialą, tačiau tai nereiškia, kad Aljanso šalys yra pajėgios ilgai kariauti.

„Ar turime tokį atsparumo lygį, kokio norėtume? Kaip, manau, parodė komentarai per pastaruosius 10 mėnesių, ne, neturime. Tačiau šalys tai visiškai suprato ir nori investuoti į pajėgumų, kurie leistų mums padidinti šį atsparumą, kūrimą“, – pažymėjo jis.

Vakarų šalių kariuomenės turi pasirengti kovoti sudėtingesnėje aplinkoje, kuri apima kibernetines atakas ir pažangios ginkluotės naudojimą, pastebėjo M.Utley.

Hibridinis karas, kurį Rusija jau pradėjo Europoje, sukuria sudėtingesnę situaciją nei Šaltojo karo metais, nes pasaulis tapo daug labiau susietas ir gali kilti pavojus technologijoms, tiekimo grandinėms ir intelektinei nuosavybei.

Papildomas sunkinantis veiksnys yra Rusijos bendradarbiavimas su tokiomis šalimis kaip Kinija, Iranas ir Šiaurės Korėja, pridūrė viceadmirolas.

„Konfrontacija taps vis sudėtingesnė, atkaklesnė ir niekur nedings. Mūšio laukas tapo visai kitoks“, – sakė jis.

Tuo tarpu Vladimiras Putinas, Vakarų žvalgybos tarnybų vertinimu, neketina nutraukti karo Ukrainoje. Tačiau jei pavyks pasiekti taikos susitarimą, ką dabar bando padaryti JAV administracija, Kremliaus šeimininkas, tikėtina, dar aktyviau ruošis konfrontacijai su NATO.

„Mes kitas Rusijos taikinys“

Naujausi duomenys rodo, kad Rusijos karinis-pramoninis kompleksas gamina daugiau ginklų, nei jų reikia karui Ukrainoje, laikraščiui „The Wall Street Journal“ anksčiau paaiškino olandų admirolas Robas Baueris, dar neseniai pirmininkavęs NATO kariniam komitetui.

Tai pakurstė nuogąstavimus, kad Rusija gali greičiau atkurti karinę galią ir greičiau nei manyta užpulti Europą.

Pastarosiomis dienomis NATO generalinis sekretorius Markas Rutte ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas žurnalistams ir savo piliečiams priminė Antrąjį pasaulinį karą dabartinės priešpriešos kontekste.

Pasak M.Rutte, Rusija sugrąžino karą į Europą: „Mes esame kitas Rusijos taikinys … Ir mes turime būti pasirengę tokio masto karui, kokį patyrė mūsų seneliai ir proseneliai“.

„Kokia nesąmonė“

Vladimirą Putiną gana stipriai suerzino penktadienį per „Tiesioginę liniją“ užduotas BBC redaktoriaus Steve‘o Rosenbergo klausimas, ar Rusijoje ir ateityje bus baudžiama už prieštaravimą valstybinei nuomonei, ar bus atjunginėjamas internetas, ar bus naujų „specialiųjų karinių operacijų“.

Kremliaus vadovas išvengė tiesioginio atsakymo, tačiau toliau kalbėdamas aiškino, kad Rusija nesirengia pulti Europos.

„Ką, mes ruošiamės pulti Europą? Kokia nesąmonė“, – tikino V.Putinas, kuris dar prieš prasidedant plataus masto invazijai Ukrainoje tvirtino, kad nėra planų pulti.

V.Putinas pabrėžtinai pažymėjo, kad naujojoje JAV saugumo strategijoje „Rusija neminima kaip pagrindinė grėsmė“, o dėl bet kokios įtampos su Maskva kaltina NATO.

Jis taip pat teigia, kad Rusija yra pasirengusi nutraukti konfliktą, „jei gausime saugumo garantijas“.

Akivaizdu, kad čia svarbiausia, ką reiškia saugumo garantijos, nes iki šiol jos buvo siejamos su plačiais ir maksimalistiniais reikalavimais Ukrainai, rytinėms NATO šalims ir aljansui platesne prasme, pastebi „The Guardian“.