Pingantis maistas ir augantys atlyginimai šiais metais – dar ne viskas: turi ir kitą žinią gyventojams

Ekonomistai tikina, kad šie metai – pokyčių metai, ir pateikia gerėjančias ekonomines tendencijas. Pernai Lietuvos ekonomika išvengė nuosmukio, o šiemet ji turėtų augti beveik 2 proc., didės ir atlyginimai. Kalbama ir apie stabilesnes maisto kainas ir nekilnojamojo turto rinkos atsigavimą. Tikėtina, jog pavasarį Europos Centrinis Bankas (ECB) sumažins palūkanų normas 1,5 procentinio punkto.

„Gerai Lietuvoje gyventi“, – kalbėjo vienas iš praeivių, kalbintas „Lietuvos ryto“ televizijos. „Savi namai, savi žmonės, sava aplinka, Lietuvoj gyventi gera“, – pridūrė vyras.

„Dabar negyvenu Lietuvoje“, – patikino kalbintas vyriškas. Kas priverstų grįžti? Anot jo, galbūt atlyginimas, jei jam pasiūlytų bent 2,5 tūkst. eurų ir būtų mažesni mokesčiai.

Kita kalbinta moteris taip pat teigė gyvenanti gan gerai. „Karo nėra, taika – ir gerai“, – su šypsena paaiškino ji.

Šių metų infliacijos prognozė mažinama iki 1,5 proc., o vidutinio darbo užmokesčio augimas turėtų sulėtėti iki 8,5 proc.

„Lietuvoje gyventojai vieni pirmųjų Europos Sąjungoje susigrąžino tą perkamąją galią, kurią turėjo iki infliacijos šuolio. Ir tai jau atsispindi vartojimo tendencijose praėjusių metų pabaigoje ir ypač šiemet tikėtina, kad sparčiau augs gyventojų vartojimas“, – spaudos konferencijoje kalbėjo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Prognozuojama, kad ekonomika augs beveik 2 proc. Šiaulių banko ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad 2024-ieji bus atsigavimo metai.

„Ir toliau stebėsime tokius defliacinius epizodus, kuomet vidutinis kainų lygis per mėnesį neaugs, o net mažės, ir tai apspręs kuklesnis gyventojų vartojimas, atsirinkimas tiek prekių, tiek paslaugų“, – komentavo ekonomistė.

Paslaugos gali brangti, tačiau maisto sektoriuje prognozės geresnės.

„Žiūrint ir į žaliavų, ir į energijos kainų tendencijas, nematau prielaidų, dėl ko turėtų brangti maisto produktai šiemet, o kai kurių maisto produktų kainos toliau galėtų mažėti, kaip ir mažėjo 2023 m.“ – įžvalgomis dalijosi N.Mačiulis.

Pernai palūkanoms pasiekus rekordines aukštumas, tikimasi, kad šiemet ECB bazines palūkanų normas turėtų mažinti pavasarį.

Ekonomisto manymu, Europai daug daugiau naudos duotų mažesnės palūkanų normos, nei jų laikymas aukščiausiame lygyje per pastaruosius du dešimtmečius.

Tuo metu I.Genytė-Pikčienė mano, kad spekuliacijų, kada palūkanos bus sumažintos, yra įvairių. Tačiau jų spartus mažinimas nebūtinai gali būti naudingas.

„Jeigu ekonomikoje kažkas trakštelėtų ir prasidėtų rimtesni iššūkiai, tarkime, darbo rinkoje, euro zona panirtų į recesiją ir susidurtų su kokiomis kitomis grėsmėmis, ženklus palūkanų normų apkarpymas nebūtų toks, sakykim, laukiamas reiškinys, nes tai būtų reakcija į krizę“, – atkreipė dėmesį pašnekovė.

„Swedbank“ ekonomistai sako, kad antrąją metų pusę gyventojai bus linkę daugiau investuoti į būstą. Esą nuosavus namus turėtų įpirkti daugelis vidutines pajamas gaunančių gyventojų.

„Yra didelė tikimybė, kad šiemet turto kainos nesikeis, nes kaštai nesudaro tokios ženklios dalies. Kita vertus, atlyginimai statybininkams turės būti keliami ir reikalavimai infrastruktūrai, architektūrai didėja. Bet verslas bando prisiimti ir į savo biudžetus, suvaldyti juos“, – dėstė Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius.