Pernai mirė 43 tūkst. lietuvių: įvardijo pagrindinę priežastį

Paviešinta lietuvių mirtingumo statistika. Higienos specialistai suskaičiavo, kad pernai netekome 43-ų tūkstančiai tautiečių. Visgi, po ilgų kovų su COVID-19 pandemija ir jos padarinių – pavyzdžiui, ilgų eilių prie gydytojų kabinetų – šiemet statistika kiek geresnė. Mirtys sumažėjo. Specialistus neramina ne tik mirčių skaičiai, bet ir tai, kad lietuviai miršta per jauni, praneša LNK.

Apie tai plačiau papasakojo higienos instituto atstovė Rūta Ustinavičienė.

– Koks vaizdas dėl praėjusių metų?

– 2022 m. Lietuvoje mirė beveik 43 tūkst. gyventojų. Iš jų 20,5 tūkst. buvo vyrai, 22,4 tūkst. – moterys. Geresnė naujiena ta, kad mirčių skaičius sumažėjo lyginant su 2021 m. Daugiausiai dėl to, kad sumažėjo mirčių dėl COVID-19.

– Mirštamumas ir mirtingumas yra dvi sąvokos. Kuo jos skiriasi?

– Norėčiau atkreipti dėmesį į mirtingumą. Reikėtų suprasti, kad svarbu ne pats absoliutus skaičius, bet ir santykinis rodiklis. Jei vyrų mirė mažiau nei moterų absoliučiais skaičiais vertinant, tai mirtingumo rodiklis kitoks. Jis parodo, kiek vyrų mirė iš visų Lietuvoje gyvenančių vyrų. Turime situaciją, kad 2022 m. vyrų mirtingumo rodiklis buvo 1,5 tūkst. vyrų iš 100 tūkst., o moterų buvo mažesnis.

– Moterų kiekvienais metais miršta mažiau negu vyrų. Tokia yra pasaulinė tendencija. Rekomenduotina vyrams labiau prižiūrėti savo sveikatą, tikrintis, sportuoti. Kiek tai atsispindi mūsų Lietuvos statistikoje?

– Absoliučiais skaičiais žiūrint, tai moterų miršta daugiau. Bet vyrų mirtingumo rodiklis jau eilę metų didesnis.

– Kokios dažniausios priežastys?

– Kraujagyslių ligos visada buvo pirmoje vietoje Lietuvoje, nepaisant to, ar turėjome pandemiją, ar ne. Jos kiekvienais metais sudarydavo apie 50 proc. visų Lietuvos gyventojų mirčių. Piktybiniai navikai sudarydavo apie 20 proc. visų mirčių. Skirtumas per pandemiją tas, kad anksčiau trečioje vietoje būdavo išorinės mirties priežastys, o 2020 – 2022 m.m. pateko COVID-19.

Vaikų ir kūdikių mirčių skaičius mažėja. Galim tuo pasidžiaugti.

– Kūdikiai ir vaikai taip pat įeina į šią statistiką. Kas nutiko su jais?

– Vaikų ir kūdikių mirčių skaičius mažėja. Galim tuo pasidžiaugti. Ta mažėjanti tendencija yra jau nuo 2014 m. Didžiąją dalį šių vaikų mirčių sudaro išorinės mirties priežastys, daugiausia transporto įvykiai, skendimai, savižudybės bei uždusimas.

Ekspertai sako, kad jei kitais metais norime turėti pozityvesnius skaičius ir mažiau mirčių, į darbą ir iš jo turėtume keliauti su dviračiu.