N. Bunkė papasakojo, ko jai neleidžia vyras E. Eidėjus: ankstesnėje santuokoje buvo kitaip (9)

Apie visiems svarbias rudeniškas aktualijas. Viena iš jų – derlius, nes kaip tik dabar Lietuvoje – ir bulviakasis, ir grybavimo maratonai. Į miškus, šiltnamius bei vienkiemius veržiasi vis daugiau miestiečių. Politikai, verslininkai, dainininkai, kariškiai tvirtina, kad žemės darbai – ne mada, o didžiausia atgaiva.

Prieš keletą mėnesių iš Briuselio parsikrausčiusi buvusi europarlamentarė Aušra Maldeikienė grįžo ne į Vilnių, ne į Kauną, o į Melagėnus, kaimą Švenčionėlių rajone.

„Už tai, kad ten esu visiškai laiminga. Kas man gyvenime beatsitikdavo, nuvažiuodavau į Melagėnus ir po trijų dienų būdavau visiškai detoksikuota. Tai tobula vieta gyventi“, – laidoje gyvenimą kaime gyrė A. Maldeikienė.

„Esu pensininkė, bet daržininkės manyje daug. Man labai patinka ne rezultatas. Man patinka sulaukti pavasario, įkišti sėklas į žemę ir žiūrėti, kaip išlenda. Niekada nepamiršiu dalyko, kuris labiausiai mane sukrėtė gyvenime. Buvau parašiusi disertaciją, pabaigusi mokslus…

Ir užaugo mano pomidorai raudoni. Aš atsimenu, kad neturėjau tokio pasitenkinimo jausmo apsigynusi disertaciją, negu pamačiusi tą raudoną pomidorą“, – pridėjo ji.

Kur beturėtų namus, ten sodininkauja ir dainininkė Natalija Bunkė.

„Pamėgau, kai įsigijau pirmuosius savo namus. Neturiu šiltnamio, labai mėgstu gražias gėles, mano kieme žydėjimas yra visą šiltąjį sezoną – vienas krūmas žydi po kito.

Namuose yra įvairiausių augalų mini botanikos sodas. Jeigu vyras leistų, aš tame sklypelyje pasistatyčiau šiltnamiuką. Esu turėjus tokį pirmoje santuokoje – tas vyras tai leido“, – juokėsi Natalija Bunkė.

Užtat sodo ir daržo gėrybėmis su šeima dalinasi Natalijos vyro mama.

„Edgaro mama padaro visokių pomidorų, tik turėk kur pasidėti. Ji pyksta ant manęs, kad aš neturiu jokio rūsio. Vadinasi, reikia kasti rūsį“, – šypsojosi ji.

„Bunkei reikalingas bunkeris“, – komentavo laidos vedėjas Tomas Ališauskas.

„Reikalingas, ir pas mane jam būtų sąlygos, nes gyvenu kalne. Ant jo užauginčiau hortenzijų sodą“, – kvatojosi N.Bunkė.