Simptomus nurašė refliuksui, o mirė nuo 4 stadijos vėžio: Rasos netektis veria širdį (1)

Nors kai kurie plaučių vėžį leidę įtarti simptomai ir pasireiškė, tai daugiausiai būdavo nurašoma refliuksui, o ligos neaptiko net atlikti 4 rentgeno tyrimai. Tokia skaudžia šeimos istorija prieš kelis mėnesius netekusi mamos dalinosi šiaulietė Rasa. Pasak gydytojų, viskas galėjo baigtis kitaip, jei laiku būtų buvęs atliktas vos vienas tyrimas.

Vasarą savo mamą palaidojusi šiaulietė Rasa dalinosi skaudžiais išgyvenimais, kaip mirtina liga galimai tiesiog buvo pražiūrėta.

„Mamai buvo diagnozuota 4 plaučių vėžio stadija, nors ji niekada nerūkė. Tikriausiai čia tos mutacijos, apie kurias šiandien išgirdau, nulėmė ligą“, – plaučio vėžio žinomumui skirtoje konferencijoje Seime prieš kurį laiką kalbėjo ji.

Simptomus nurašė refliuksui

Nuo 2021 metų Rasos mamai, kuriai tuo metu buvo 70 metų, buvo atlikti 4 rentgeno tyrimai, tačiau vėžio jie neparodė. Viskas buvo nurašoma refliuksui, ieškota širdies patologijų, kurių nebuvo rasta. 

Didžiulę širdgėlą vis dar išgyvenanti Rasa atviravo, kad ilgai kankino klausimas, kaip galėjo taip atsitikti, kad iš karto jau buvo nustatyta ketvirta vėžio stadija.

„Klausiau savęs, ką pražiūrėjom? Kosulys, dusulys – kas tai galėjo būti? Taip, kosulys, mama kosėjo, bet jai buvo refliuksas ir tas refliuksas taip pat duoda kosulį, kažkokį sudirgimą. Ir tai buvo nurašyta būtent tam.

Tuo metu dusulys nebuvo toks, kad žmogus dūstų, gal jai paskubėjus atkreipiau dėmesį, kad nepatinka kvėpavimas. (…) Bet tada suvedame, kad greičiausiai čia širdis. (…) O širdis sveika“, – dalinosi Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) bendruomenės narė.

Nuo diagnozės iki mirties – 60 dienų

Ji pasakojo, kad pirmieji simptomai, į kuriuos atkreipė dėmesį, prasidėjo prieš 4 metus, 2021-aisiais.

„Tikriausiai visi sergame įvairiomis peršalimo ligomis, pagripuojame, ir tuo metu buvo skirti rentgeno tyrimai. 2021 metais mamai buvo atliktas vienas tyrimas, 2023 m. – du rentgeno tyrimai, šių metų sausio mėnesį – dar vienas rentgenas.

Tai – pakankamai trumpas laiko tarpas, juk mes taip dažnai nesidarome rentgeno tyrimų dėl kosulio. Tikriausiai buvo žiūrima, kad tiesiog nebūtų plaučių uždegimo. Ir šiandien girdžiu, kad tas rentgenas nė velnio nerodo. Ir girdžiu tai, kad, ko gero, jeigu būtų skirta tomografija, galbūt išeitis būtų buvusi kitokia“, – svarstė Rasa.

„Gydytojas sakė, kad jeigu norėjote kažkokio efektyvaus gydymo, turėjote pasirodyti maždaug jau prieš 2 metus“, – pasakojo Rasa.

Jos mamai diagnozė patvirtinta ir kompiuterinės tomografijos tyrimas paskirtas tik šių metų pavasarį, kai sveikata jau visai suprastėjo. „Mamai buvo diagnozuota 4 stadija jau tada, kada pakito kosulys. Atvažiavau pas ją pasveikinti jos per motinos dieną ir girdžiu, kad ji nebe taip kosėja, kažkas negerai. Kadangi buvo sekmadienis, tai pirmadienį iš ryto važiavome į priimamąjį.

Tada jau nustatė diagnozę ir tik tada gavo tą kompiuterinę tomografiją. Ir kiek nuo tada praėjo laiko iki jos mirties – lygiai 60 dienų. Ką galima padaryti per 60 dienų? Tada jau nieko. Nes yra išplitimas. Aišku, kreipėmės Santaros klinikų medikus, buvo padarytas ir PET tyrimas, bet viskas jau buvo vėlu.

Gydytojas sakė, kad jeigu norėjome kažkokio efektyvaus gydymo, turėjome pasirodyti maždaug jau prieš 2 metus. Tai prieš 2 metus ir nebuvo tokių didelių simptomų. Tas kosuliukas, kaip mama šventai tikėjo, buvo dėl refliukso, nes taip ir e.sveikatoje buvo įrašyta. Juolab buvo padaryti rentgeno tyrimai. Mes, paprasti žmonės, juk galvojame, kad rentgenas viską parodo…“ – nuoskaudos neslėpė Rasa. 

Galėjo pakakti vieno tyrimo, kad viskas baigtųsi kitaip

Pasak gydytojų, tokia istorija – gyva iliustracija, kaip Lietuvoje reikia kuo greičiau pradėti taikyti atrankinę vėžio patikros programą, kurios metu būtų atliekama krūtinės ląstos mažų dozių kompiuterinė tomografija. Ji kas trejus metus būtų atliekama 50–70 m. amžiaus žmonėms, kurie neturi nusiskundimų ir nebūtinai yra rūkę.

VUL Santaros klinikų Pulmonologijos ir Alergologijos centro vadovas, gydytojas pulmonologas Edvardas Danila patvirtino, kad šios istorijos atveju tas kelias rengtenografijas būtų pakeitusi vieną kartą atlikta kompiuterinė tomografija. 

„Iš to, ką išgirdau, greičiausiai jau buvo lėtai augantis iš tradiciškai nesmulkių ląstelių plaučių vėžio, kurį tikrai būtų buvę galima aptikti“, – pastebėjo gydytojas.

Pasak jo, įprastai plaučių vėžio (išskyrus smulkių ląstelių) atveju nuo ankstyvos iki 4 stadijos išsivystymo vidutiniškai praeina apie penkerius metus.

„Tai yra tas galimybių langas, apie ką ir kalbame, kad kartą į 3 metus reikėtų profilaktiškai atlikti tyrimą, kuris visiškai saugus ir optimalus. Norisi, kad tie, kurie priima sprendimus, tai išgirstų, nes tai būtų ir pigiau negu 4 kartus padaryti rentgenogramą“, – sakė E. Danila.

Dėl programos finansavimo valdžia trypčioja

Bandomąjį tokios patikros projektą jau atlikę gydytojai dalinosi aiškia jos nauda. Projekto metu buvo ištirti 1014 asmenų. Tyrimo metu 1 pacientui aptiktas plaučių vėžys, dar 14 – didelės piktybiškumo rizikos židiniai plaučiuose. Idėja tirti ir nerūkančius žmones pasitvirtino, nes trečdalis susirgusių plaučių vėžiu nebuvo niekuomet rūkę.

Be to, nuspręsta, kad prasminga įvertinti ne tik plaučių būklę, bet visus organus, kurie matomi atliekant krūtinės ląstos kompiuterinę tomografiją – tarpuplautį, širdį, stambiąsias kraujagysles, kepenis, kasą, antinksčius ir kitus organus. Šitaip vienu neinvaziniu tyrimu 26 proc. tiriamiesiems buvo atrasta ligų, apie kurias jie neįtarė.

„Iš to, ką išgirdau, greičiausiai jau buvo lėtai augantis iš tradiciškai nesmulkių ląstelių plaučių vėžio, kurį tikrai būtų buvę galima aptikti“, – konstatavo E. Danila.

Nors Sveikatos apsaugos ministerija mato tokios patikros prasmę, Valstybinės ligonių kasos vadovas skaičiuoja, kad jai įgyvendinti reikėtų milžiniškos pinigų sumos.

„Programos kaina yra apie 12–14 milijonų eurų per metus. Diskusija būtų, ar ją visą vykdyti taip, kaip yra sumanyta, ar, tarkime, pusę pinigų paskirti rūkymo prevencijai. Nes 6 milijonai eurų per metus arba jei visi pinigai nueitų į prevenciją, tai yra milžiniškas biudžetas. (…) Darbas tikrai nuveiktas didelis, ir jeigu tiktai tų pinigų atsirastų, mielai diskutuotume, kur jie geriausiai būtų išleisti“, – komentavo Valstybinės ligonių kasos direktorius Gytis Bendorius.

Simptomai – jau užleisto vėžio ženklas

Paklausus, kokie signalai vis tik galėtų padėti laiku įtarti plaučių vėžį, Nacionalinio vėžio centro gydytoja Vaida Gedvilaitė pradžiuginti negalėjo. Pasak jos, kai jau atsiranda simptomai, paprastai jau kalbama apie 4 stadijos vėžį.

„Tai būtų atsikosėjimas krauju, kosulys, dusulys, žmogus sako, kad nebegali užlipti į antrą, net į pirmą aukštą, nebegali apsirengti, nes dūsta… Bet kai yra ankstyva ligos stadija, nėra simptomų, kuris rūkorius pasakys, kad kosulys yra simptomas, sako: „Aš neturiu simptomų“. Klausiu, ar kosti, tai gal rytais atsikosėja, paskrepliuoja, bet sako, kad čia – ne simptomas.

Alvydas Česas (LRS kanceliarijos nuotr.)

Jau išgąsdina karščiavimas, kraujo atkosėjimas, tai – jau rimti simptomai, dėl kurių vyrai arba moterys jau kreipiasi į šeimos gydytoją. Dauguma žmonų atveda savo vyrus, nes kažkaip pasikeitė kosulys, „negražiai“ kosti, kvėpuoja. Nusiskundimų turi žmona, ne vyras ir jo paklausus, ar kuo skundžiatės, sako: „Man viskas gerai“, – pastebėjo ji.

Tiesa, gydytojai ramino, kad ne visada net atsikosėjimas su krauju jau reiškia, kad šaukštai – po pietų. Todėl paskubėti kreiptis į gydytojus reikia visuomet ir iškart nenusiteikti blogiausiam. 

Ragina nebijoti įtarti vėžio

Nacionalinės vėžio kontrolės programos tarybos pirmininkas, Klaipėdos universiteto ligoninės Onkologijos ir hematologijos klinikos gydytojas Alvydas Česas savo ruožtu apgailestavo, kad šiandien apskritai vis dar stipri vėžio diagnozės stigma. 

„Dažnai visi bijo pasakyti apie tai ir galvoja, kad galbūt geriau pagalvosime apie refliuksą, bronchinę astmą, širdies nepakankamumą, bet, gink Dieve, nepagalvosime ir nepasakysime sau ir savo artimajam nieko dėl vėžio. 

Kuo tai skiriasi? Ar mes turime dekompensuotą širdies nepakankamumą, kuris, žinome, užprogramuota, jeigu paprastai gydysi, per 5 metus jis tiesiog iškeliaus. Ar mes turime plaučių vėžį, mutaciją, kurią šiandien galime gydyti 7–8 metus ir žmogaus gyvenimo kokybė yra gera. 

Turime nebijoti pasakyti, kad tai yra liga, nuo kurios mirtingumas Europoje, pavyzdžiui, Olandijoje yra pirmoje vietoje. Širdies ir kraujagyslių ligos jau nukeliavo į antrą vietą. (…) Tai reiškia, mes turėsime tokią pat situaciją (…). Ligos atvejų daugės, mūsų amžius ilgėja, automatiškai turėsime tam tikras ląstelių pakitimus“, – kalbėjo gydytojas.