Paviešintame popiežiaus Pranciškaus testamente minima svarbi pavardė ir ji – lietuvio

Vatikanas paskelbė oficialią popiežiaus Pranciškaus mirties priežastį ir netrukus paviešino paskutinįjį testamentą. Antrąją šv. Velykų dieną miręs 88-erių pontifikas testamente išreiškė norą būti palaidotam už Vatikano ribų, nors daugelis jo pirmtakų rinkosi kitokį sprendimą.

Skelbiame visą popiežiaus Pranciškaus paskutiniojo testamento tekstą, kurį išplatino Vatikanas.

Kadangi jaučiu artėjantį žemiškojo gyvenimo saulėlydį ir tvirtai tikiu amžinuoju gyvenimu, noriu išdėstyti savo paskutinius pageidavimus tik dėl laidojimo vietos.

Visą savo gyvenimą, kunigo ir vyskupo tarnystę patikėjau mūsų Viešpaties Motinai, Švenčiausiajai Mergelei Marijai. Dėl šios priežasties prašau, kad mano žemiškieji palaikai ilsėtųsi – laukdami Prisikėlimo dienos – šv. Mergelės Marijos bazilikoje.

Norėčiau, kad mano paskutinė žemiškoji kelionė baigtųsi būtent šioje senovinėje Marijos šventovėje, kurioje visada sustodavau pasimelsti kiekvienos apaštališkosios kelionės pradžioje ir pabaigoje, drąsiai patikėdamas savo ketinimus Nekaltajai Motinai ir dėkodamas už jos švelnią ir motinišką globą.

Prašau, kad mano kapas būtų paruoštas laidojimo nišoje, esančioje šoninėje navoje tarp Pauliaus koplyčios ir Sforcos koplyčios, kaip parodyta pridedamame plane.

Kapas turėtų būti įkastas į žemę; paprastas, be ypatingų ornamentų, tik su užrašu: Pranciškaus.

Laidotuvių rengimo išlaidas padengs mecenato skirta suma, kurią pasirūpinau pervesti Popiežiškajai Šventosios Mergelės Marijos bazilikai. Dėl to daviau reikiamus nurodymus kardinolui Rolandui Makrickui, Liberijos bazilikos ekstraordinariniam komisarui.

Tegu Viešpats suteikia deramą atlygį visiems, kurie mane mylėjo ir kurie toliau už mane meldžiasi. Kančią, paženklinusią paskutinę mano gyvenimo dalį, aukoju Viešpačiui už taiką pasaulyje ir tautų brolybę.