Gali išgelbėti gyvybę: profesorius paaiškino, kaip atpažinti insultą ir veikti per pirmąsias minutes

Kai kalbama apie insultą, kiekviena minutė – aukso vertės. Tai ne šūkis, o realybė, su kuria kasdien susiduria gydytojai neurologai. Kauno klinikų Neurologijos klinikos Insultų sektoriaus vadovas profesorius Vaidas Matijošaitis pabrėžia, kad nuo pirmųjų sekundžių iki gydymo pradžios sprendžiasi žmogaus ateitis.

„Kiekviena prarasta minutė – tai milijonai žūstančių neuronų. Kuo greičiau pacientas patenka į gydytojų rankas, tuo didesnė tikimybė visiškai pasveikti ir išvengti negrįžtamų pažeidimų“, – sako profesorius.

Kas iš tiesų yra insultas

Insultas – tai staigus kraujotakos sutrikimas smegenyse, kai kraujagyslę užkemša krešulys arba ji plyšta, nutraukdama deguonies tiekimą smegenų ląstelėms. Be deguonies neuronai miršta stulbinamu greičiu – apie 2 milijonus per minutę.

Dėl to svarbiausia – laiku atpažinti simptomus. Kuo anksčiau iškviečiama greitoji pagalba, tuo daugiau šansų išsaugoti gyvybines funkcijas.

„Insultas ištinka staiga, be įspėjimo. Todėl visuomenės sąmoningumas – didžiausias ginklas prieš šią ligą“, – sako prof. Matijošaitis.

Trys ženklai, kurie gali išgelbėti gyvybę

Gydytojai pasaulyje naudoja paprastą, bet itin veiksmingą formulę: „Veidas – Rankos – Kalba – Laikas“ (angl. FAST).Pastebėjus nors vieną iš šių požymių, būtina nedelsiant skambinti 112.

• Veidas: vienos pusės veidas gali staiga suglebti, šypsena tampa asimetriška.• Rankos: žmogus negali pakelti vienos rankos ar ji nusvyra.• Kalba: sutrinka kalbėjimas – žodžiai tampa neaiškūs, žmogus nesupranta, kas jam sakoma.• Laikas: kiekviena minutė svarbi – nedelskite, skambinkite greitajai.

„Greita reakcija ne tik gali išgelbėti gyvybę, bet ir padėti išvengti sunkios negalios“, – pabrėžia profesorius.

Kodėl insultas ištinka ir kas didina riziką

Pasak V. Matijošaičio, didžiausią įtaką turi kraujagyslių sveikata. Rizikos veiksniai – aukštas kraujospūdis, širdies ritmo sutrikimai (prieširdžių virpėjimas), cholesterolio padidėjimas, cukrinis diabetas ir amžius.

„Kuo ilgiau šie sutrikimai nekontroliuojami, tuo didesnė insulto tikimybė. Todėl profilaktika ir reguliarūs patikrinimai yra tokie pat svarbūs kaip skubi pagalba“, – sako profesorius.

Kauno klinikose insulto atvejai gydomi šiuolaikinėmis, tarptautinius standartus atitinkančiomis priemonėmis – intravenine trombolize (krešulio tirpinimu vaistais) ir mechanine trombektomija, kai krešulys pašalinamas kateteriu per kraujagysles.

„Šie metodai leidžia atkurti kraujotaką ir išsaugoti smegenų audinį, jei jie taikomi laiku. Todėl svarbiausia – reaguoti iš karto“, – paaiškina neurologas.

Komandinis darbas, kuris lemia išgyvenimą

Insulto gydymas – tai tikslaus komandinio darbo rezultatas. Kauno klinikose nuo pirmojo skambučio iki gydymo pradžios veikia koordinuota sistema, kurioje dalyvauja paramedikai, radiologai, anesteziologai ir neurologai.

„Kiekvienas veiksmas turi būti suplanuotas sekundžių tikslumu. Tik tada galime pasiekti, kad pacientas išvengtų ilgalaikių pasekmių“, – sako prof. Matijošaitis.

Kauno klinikų Insulto gydymo centras – vienas didžiausių regione. Kasmet čia gydoma daugiau nei 700 pacientų, atliekama per 250 trombolizių ir 240 trombektomijų. Be to, centras aktyviai bendradarbiauja su Europos insulto organizacijos ANGELS iniciatyva, rengdamas mokymus ir simuliacijas kitų šalių gydytojams.

Ką daryti, kad insultas neįvyktų

Pasak profesoriaus, didžiausią naudą duoda prevencija.• Reguliariai matuokite kraujospūdį.• Kontroliuokite cholesterolio ir cukraus kiekį kraujyje.• Meskite rūkyti, ribokite alkoholį.• Judėkite kasdien – net 30 minučių pasivaikščiojimo padeda.• Laiku gydykite širdies ritmo sutrikimus.

„Insultas – liga, kurios daugeliu atvejų galima išvengti. Viskas prasideda nuo savistabos ir sprendimo neignoruoti kūno siunčiamų signalų“, – pabrėžia prof. Matijošaitis.