Sunkiai sergančiam 18-mečiui pagalbos rankos neištiesia net artimieji: paaiškėjo skaudi tiesa (1)

Praėjusiais metais Maksymas pabėgo iš Rytų Ukrainos į Lenkiją, tikėdamasis čia pradėti ramų, savarankišką gyvenimą. Jaunuolis dirbo vienos logistikos įmonės sandėliuose netoli Varšuvos. Deja, grįžęs iš darbo, jis staiga pasijuto blogai. Stiprus galvos skausmas ir netrukus ištikęs sąmonės netekimas baigėsi skubia hospitalizacija.

Ligoninėje paaiškėjo, kad Maksymui anksčiau jau buvo operuota galva – po smurtinio išpuolio Ukrainoje. Šiandien aštuoniolikmetis gyvas, tačiau paralyžiuota dešinė jo kūno pusė.

Dar skaudžiau tai, kad Lenkijoje jis liko visiškai vienas – artimieji į prašymus padėti nereaguoja, rašoma fakt.pl.

Sveikatos problemomis vaikinas niekam nesiskundė

Vaikino likimu rūpinasi buvusi jo darbdavė Aleksandra. Ji bandė susisiekti su Ukrainos ambasada, Raudonojo Kryžiaus savanoriais ir kitomis institucijomis, tačiau jokios realios pagalbos nesulaukė. Pasak jos, šeima taip pat tyli.

Maksymas į Lenkiją atvyko 2025 metais. Norėjo tapti savarankiškas ir gyventi ramiai. Jis įsidarbino sandėliuose netoli Varšuvos, dirbo pas ponios Aleksandros įmonės subrangovus.

„Maksymas – geras, kuklus ir labai darbštus vaikinas. Kai jį priėmiau į darbą, jis mažai pasakojo apie save, bet buvo matyti, kad jam labai svarbu užsidirbti ir atsistoti ant kojų. Jis turėjo daug entuziazmo ir noro“, – pasakoja Aleksandra.

Jaunuolis dirbo pervargdamas – po 12 valandų pamainomis, dieną ir naktį. Nors jautėsi išsekęs, apie tai niekam nesiskundė. Kelias dienas jį kamavo stiprūs galvos skausmai, tačiau jis bijojo kreiptis į gydytojus, kad darbdavys nepagalvotų, jog simuliuoja.

Spalio 17-osios rytą, apie 5 valandą, Maksymas neteko sąmonės. Į hostelį, kuriame gyveno, buvo iškviesta greitoji.

Pusė vaikino kūno suparalyžiuota

Ligoninės priimamajame gydytojai pastebėjo ankstesnės galvos operacijos pėdsakus ir pradėjo kovą su laiku. Atlikti kompiuterinės tomografijos tyrimai ir kiti būtini tyrimai. Medikai skubiai ieškojo informacijos apie ankstesnę operaciją. Tiesa, kuri paaiškėjo, buvo sukrečianti.

Paaiškėjo, kad 2024 metais Ukrainoje Maksymas buvo brutaliai sumuštas savo giminaičio. Jam lūžo kaukolė, jis patyrė daugybinius sužalojimus, išsivystė smegenų dangalų uždegimas. Vaikinas buvo kritinės būklės. Pasveikęs, tačiau neturėdamas artimųjų palaikymo, jis nusprendė išvykti į Lenkiją ir pradėti gyvenimą iš naujo.

Deja, patirtų sužalojimų komplikacijos vėl priminė apie save. Varšuvoje jam atlikta dar viena galvos operacija. Du mėnesius jis praleido reanimacijoje be sąmonės. Prognozės buvo labai prastos.

Šiuo metu Maksymo dešinė kūno pusė paralyžiuota, jis dar nekalba. Kasdien juo rūpinasi gydytojai, psichologas ir logopedas. Vaikinas kovoja už galimybę grįžti į normalų gyvenimą. Jam padeda Aleksandra – ji lanko jį ligoninėje, atneša maisto ir būtiniausių daiktų, tačiau dėl darbo negali juo rūpintis nuolat.

Nei šeima, nei institucijos vaikinui nepadeda

Paralyžiuotas Maksymas liko visiškai vienas. Aleksandra bandė susisiekti su jo artimaisiais.

„Rašiau jiems, skambinau, pasakojau, kas nutiko. Kreipiausi ir į jo draugus. Visi elgiasi taip, lyg Maksymo nebūtų“, – sako moteris.

Ji kreipėsi ir į įvairias institucijas, kurios turėtų padėti, tačiau ir ten sulaukė tik atsakymo: „Niekuo negalime pagelbėti“.

„Labiausiai skaudina žmonių abejingumas. Kam reikalingos organizacijos ir fondai, jei jos negali padėti? Visi apie jį pamiršo. Dabar tik aš jį remiu ir kasdien atnešu naminio maisto.

Gyvename visuomenėje, kurioje sunkiai sergantis aštuoniolikmetis lieka visiškai vienas ir niekam tai nerūpi. Kreipiausi į žiniasklaidą tikėdamasi, kad paviešinus šią istoriją atsiras žmonių, kurie išties pagalbos ranką“, – su ašaromis akyse sako Aleksandra.