Atlikėjai Petras ir Livija Kazlauskai liko šokiruoti: įspėja ir kitus (14)

Sukčiai, pasitelkę dirbtinį intelektą, savinasi žmonių nuotraukas, jas iškraipo ir viešina. Taikiniu tampa ne tik žinomi, bet ir privatūs asmenys. Specialistai sako, kad dirbtinio intelekto kuriamą turinį vis sunkiau atpažinti net ekspertams.

Liveta ir Petras Kazlauskai, ne vieną dešimtmetį besisukantys šou versle, per karjerą matė daug, tačiau to, kas dabar vyksta socialiniuose tinkluose, dar nėra patyrę. L. Kazlauskienė pasakoja, kad vieną dieną iš gerbėjos gavo žinutę su savo nuotrauka.

„Siunčia, sako, kad mūsų įrašas ir žiūrime, kad čia ne mes. Nuotrauka perdaryta dirbtinio intelekto – ne mes, bet kūnai tai mūsų. Atsimename tą renginį, kuriame buvome, bet mūsų kūnai, o veidai subjauroti“, – sakė L. Kazlauskienė.

Pasidomėjusi, kas įvyko, L. Kazlauskienė pastebėjo, kad neaiškūs puslapiai perima atlikėjų turinį – jį perrašo, redaguoja nuotraukas ir skelbia be leidimo. Atlikėja bandė susisiekti su puslapio atstovais – parašė jiems žinutę ir paliko savo telefono numerį.

„Atsakymo jokio negavau, bet pradėjo skambinti telefono numeris iš Nigerijos. Po dirbtinio intelekto kuriozais slepiasi Nigerijoje esantys žmonės“, – teigė L. Kazlauskienė.

Kazlauskai kreipėsi į teisininkus. Neva tai, ką daro dirbtinis intelektas, jau nebe padeda, o ima kenkti.

„Viską keičia – kompozitorius, poetus, paveikslus gali nupiešti. Taip ir vyksta, žmonės, būkite budrūs“, – sakė P. Kazlauskas.

Atidžiau pažvelgus į tokius puslapius socialiniuose tinkluose, juose gausu žinomų žmonių veidų, o norint sužinoti daugiau siūloma spausti neaiškias nuorodas komentaruose.

„Paspaudus ant nuorodos, jeigu ji nukreipta į puslapį, galima užkrėsti kompiuterį, prarasti visus duomenis. Jie galvoja, kad kažkur registruojasi, bet niekur nesiregistruoja – duomenis susirenka, o juos vėliau galima panaudoti įvairiems tikslams, pavyzdžiui, botų atakoms. Arba žmonių kompiuteris gali būti panaudotas, kad iš jo būtų kažkur siunčiamos užklausos“, – teigė KTU mokslininkas Mantas Lukauskas.

Specialistas sako, kad šiandieninis dirbtinis intelektas, kurdamas atvaizdus, beveik neklysta.

„Jeigu prieš metus būčiau sakęs, kad reikia žiūrėti į pirštus, ar jie gerai sugeneruoti, dabar jau pirštai generuojami gerai. Tai tampa sudėtingu procesu“, – sakė M. Lukauskas.

Pareigūnai sako, kad situacija, su kokia susidūrė Kazlauskai, jau tapo kasdienybe. Vienas dažniausių atvejų – socialiniuose tinkluose plinta netikri naujienų portalai, primenantys tikrus.

„Pavyzdžiui, aktoriai, laidų vedėjai, žinomi žmonės kažkur pakliuvo į malonią ar nemalonią situaciją – kviečiama paspausti ir pasižiūrėti“, – teigė Vilniaus VPK viršininko pavaduotojas Aleksej Gubenko.

Pareigūnai įspėja, kad net profesionalams sunku atskirti tikrus naujienų portalus nuo netikrų, nes naudojamos tos pačios spalvos ir šriftai.

„Reikia būti susikoncentravus, neatsipalaiduoti. Gavus tokią nuorodą būtina skaityti – dažniausiai padaromos gramatinės klaidos“, – sakė Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos skyriaus viršininkas Oleg Bikbajev.

Policija tiria atvejį, kai žmonės pateko į sukčių pinkles, norėdami sužinoti informaciją apie Tomą Kruzą. Jo veidas buvo uždėtas ant tikro žmogaus, vilkinčio pareigūno uniformą.

Mokslininkai sako, kad dirbtinį intelektą jau bandoma pažaboti teisiškai.

„Europos Sąjunga ir Amerika imasi dirbtinio intelekto reguliavimo aktų. Sulauksime tokių momentų, kad į kiekvieną sugeneruotą medžiagą reikės įterpti vandens ženklą, taip bus galima atskirti, kur sugeneruota dirbtinio intelekto, o kur žmogaus“, – teigė KTU Elektros ir elektronikos fakulteto profesorius Vidas Raudonis.

Svarstoma, kad toks reguliavimas galėtų atsirasti per kelerius metus.