Žemynas draskomas į gabalus. Tai tapo nesustabdoma – jau fiksuoja lūžį (6)

Šie pokyčiai gali paversti Somalio pusiasalį atskira sala.

Mūsų akyse Afrika pamažu išgyvena pokyčius, kurie lemia Somalio pusiasalio atsiskyrimą nuo likusio žemyno. Geologai prognozuoja, kad tolimoje ateityje jis taps sala. Visa tai lemia galingos tektoninės jėgos, veikiančios po Žemės paviršiumi. Tačiau poveikis bus matomas tik po milijonų metų.

Norėdami tai paaiškinti, geologai pabrėžia, kad Afrikoje nuolat vyksta tektoniniai procesai. Šie pokyčiai gali paversti Somalio pusiasalį atskira sala. Stebėjimai, atlikti fiziniame žemyno žemėlapyje, atskleidžia Afrikos plyšių slėnį, kuris atrodo kaip milžiniški plyšiai.

Nepaisant to, kad nėra didelių žemės drebėjimų ar ugnikalnių išsiveržimų, giliuose Žemės sluoksniuose vyksta svarbūs pokyčiai ir daug tektoninių judėjimų. Šie procesai, nors ir nematomi dabar, prisidės prie naujos jūros zonos sukūrimo po kelių milijonų metų.

Rytų Afrikos zonos įtrūkimai

Afrikos plyšio zona apima du reikšmingus žemės plutos lūžius: vienas eina per Etiopiją ir Keniją, kitas sudaro lanką nuo Ugandos iki Malavio. Nors seisminis aktyvumas šiame regione nėra akivaizdus, ​​plyšimai ir žemės drebėjimai dažniausiai vyksta kampu į pagrindinę plyšio liniją, o tai rodo galimą plyšio judėjimą.

Naujausi kompiuteriniai modeliai, pagrįsti palydoviniais duomenimis, patvirtina, kad plyšimas Afrikoje vis dar tęsiasi. Veiksmai astenosferoje (maždaug 100 km storio sluoksnis, esantis Žemės mantijos viršuje) sukelia reljefo iškraipymus, dėl kurių litosferoje susidaro didelis slėgis (nuo 10 iki 100 km). Kai šis slėgis pasiekia didžiausią vertę, žemė dreba ir reljefas suyra. Šie procesai kartu su Žemės medžiagos poslinkiu į šiaurės rytus ir toliau formuoja žemyno geologiją ir daro įtaką jo ateičiai.